Dievas pamilo pasaulį

 Jėzus kalbėjo Nikodemui: 

   Jonas„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. 
    Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“.

Evangelija Jn 3, 16–18 


 Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ

O kokia nuostabi šios dienos evangelijos ištrauka!

Dievas taip pamilo pasaulį, jog dovanojo save patį – Tėvas atiduoda iš meilės Sūnų. Tas, kuris yra pats mylimiausias per visus amžius, dabar atiduodamas už pamiltą pasaulį, kurio nors nebuvo, iš meilės buvo sukurtas.

Nors yra tik kūrinys, kad ir koks didelis ir gražus, net su gražiausiomis žmogaus dvasinėmis didybėmis ir gelmėmis, ne iš savęs gavo šią Meilės dovaną – Dievo Sūnaus įsikūnijimą. Kas tai per dieviška meilė, kad tokį veiksmą atliktų Tobulasis, taigi Tas, kuriam nieko netrūksta.

Ši meilės dovana nėra tik šiaip sau, ji pasirodo pasauliui ir mums yra būtina, o ir vienintelė, kad nebūtume pasmerkti. Dievas savo Sūnumi išgelbėja mus iš didelės bėdos. Ir ko gi dabar reikia? Tikėti! Tas tikėjimas dar paaiškintas kaip šviesos meilė, ėjimas į šviesą, tiesos vykdymas.

Vėl klausimas, kaip tai padaryti praktiškai? Ar žodžiais? Gerai ir žodžiais: „jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių“ (plg. Rom 10,9).

Reikia ir tiesos darbų: darbais parodyti tikėjimą (plg. Jok 2,18). Tačiau bet kokiu atveju, laikantis Jėzaus paliepimų, įvyksta kažkas labai kokybiškai nuostabaus. Juk dažnai būna, kad ir be tiesioginio paklusnumo Jėzui žmogus labai gražiai gyvena, kartais net gražiau už išpažįstantį Jėzų.

Tačiau tikint Jėzų pagal Dievo valią viskas iš tiesų keičiasi. Tai nėra koks „abrakadabra“ burtas, bet galinga Dievo Dvasios veikla: iš nieko padaro mus Dievo vaikais, kuriems skirtas išgelbėjimas ir dangus. Ir visa tai dėl tos pačios veltui dovanotos Dievo Meilės, kuri žmogų pašaukia, perkeičia ir pasiunčia nešti Ją likusiam pasauliui. Kaip tik išmanome, priimkime kiekvieną dieną tikėjimu, šviesoje ir tiesos darbuose šią nuostabią Dievo Meilę!

Bernardinai.lt