Atsakingos valstybės institucijos savo darbo tinkamai nebeatlieka… netgi tokioje srityje, kaip politinės valdžios išrinkimas. O kad Seimas būtų legitimus, esminiai rinkimų rezultatai turi būti nustatyti vieno mandato tikslumu. Net jei antrasis turas vienmandatėse apygardose bus kaip nors suvaldytas, tai jau nebeišgelbės daugiamandatės apygardos rezultatų ir nebeišsklaidys įtarimų dėl daugumos vienmandačių apygardų, kur skirtumas tarp į antrą turą patekusių ir nepatekusių kandidatų buvo nedidelis… Dėl susiklosčiusios situacijos beveik visi šunys kariami ant Uspaskicho partijos, kuri ėmė valdžią plėšriausiai. Tačiau yra ir antroji medalio pusė – veiksniai, kurie leido tai daryti.
Valstybės tarnybų atsainumas
Atsakingų valstybės institucijų neveiksnumą itin akivaizdžiai atskleidžia dabartinio vidaus reikalų ministro Artūro Meliano nesėkmė Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas anksčiau, kai apie ministro kėdę jis galėjo nebent sapnuoti. Turbūt niekas negalėtų įtarti, kad šis politikas nesugeba pasirūpinti savimi, ar kad jis linkęs romantiškai pasikliauti tuo, kad patys rinkėjai be niekieno pagalbos atskirs grūdus nuo pelų. Ir vis dėlto, kriminalinė policija nesiėmė rimtos prevencijos ne tik Jurbarke, Pagėgiuose ar Trakuose, bet ir Naujojoje Vilnioje. Rezultatas: kad patektų į antrą turą, A. Melianui pritrūko 321 balso.
Ar šioje apygardoje balsai nebuvo perkami? Viešumą pasiekę faktai byloja, kad buvo. Naujosios Vilnios bei Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas viešai įvardino kaip pačias pirmąsias kandidates į rinkimų rezultato panaikinimą. Kas šiandien galėtų paaiškinti, kodėl rinkimų rezultatai šiose apygardose nebuvo panaikinti? Ar tai A. Meliano politinės įtakos stoka, ar tai tik jo politinis korektiškumas – nesinaudoti turimomis galiomis asmeniniams reikalams? Mūsų turimi duomenys rodo, kad nei viena, nei kita. Tiesiog valstybės tarnybų atsainumas jau peržengė tam tikrą ironišką ribą, kai nusikaltėliai savo aukomis pasirenka už teisėtvarką atsakingus ministrus. Ir tai jau greitai taps nuobodžia kasdienybe. O nusikaltimo valstybei, jos piliečiams sąvoka, matyt, jau senokai brauktina iš Dabartinio lietuvių kalbos žodyno.
Dar ne taip seniai, sprendžiant bendrus piliečių reikalus, valstybės tarnybos bent šiek tiek pajudėdavo, kai juos pakrutindavo koks nors privatus interesas. Šiandien jų, rodos, nebepakrutins jau niekas. Nebent tai padarytų Prezidentės botagas? Deja, visos kalbos apie naująją diktatūrą tėra vien vėlaus vakaro siaubo pasakos – Prezidentė botago arba neturi, arba jo nenaudoja netgi ten, kur tikrai vertėtų. Kita vertus, ar toli nueisime vien su botagu?
Šventa teisybė ir tai, kad žuvis genda nuo galvos, tačiau, aš manau, pūvančios galvos nereikėtų ieškoti vien prezidentūroje. Smarvė tvoskia iš ten, kur buvo nuolat kartojama, kad kiekvienam piliečiui asmeniškai bus tuo geriau, kuo mažiau liks valstybės. Taigi, labiausiai dvokia iš tos vietos, kuri vadinama mūsų šalies politiniu elitu.
Daugiau delfi.lt
Gintaras Songaila, www.delfi.lt
Tiesiog patiko.