Kaip rašo „Vakaro žinios“, dvigubos pilietybės klausimas vėl bus atnaujintas Seimo posėdžiuose. Siūloma įteisinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiais, kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, pasitraukę iš Lietuvos, kurių vienas iš tėvų ar senelių ar jie patys buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d.
Dvigubos pilietybės priešininkai įspėja, jog tokio įstatymo siekimas kelia grėsmę tautiškumui. Pasak signataro Algirdo Patacko, tai pirmiausia prieštarautų Konstitucijai, taip pat sukeltų daugybę nesusipratimų pačioje visuomenėje.
Dvigubos pilietybės įteisinimo atvejis užsienyje gyvenantiems lietuviams taip pat suteiktų galimybę į abiejų šalių socialines garantijas. Tačiau mokant mokesčius svečioje šalyje, o naudojantis Lietuvos socialinėmis paslaugomis, kad ir gydymu ar pensija, neadekvačioje situacijoje atsidurtų kiti tautiečiai, gyvenantys gimtinėje.
„Vakaro žinių“ žurnalistės Monikos Burvytės nuomone, iškyla ir patriotizmo bei tautiškumo silpninimo galimybė. Pasak Seimo nario Rimanto Smetonos, „esame maža tauta, kankinama emigracijos, tad dviguba pilietybė dar labiau išblaškytų lietuvybės stiprinimo aurą šalyje“.
Ne visi išeiviai lietuviai reikalauja dvigubos pilietybės. Pavyzdžiui, Australijoje gyvenantis Saulius Varnas yra prieš visuotinį dvigubos pilietybės įteisinimą. Pasak jo, norint plėsti dabartinio LR Pilietybės įstatymo numatytą asmenų, galinčių turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, ratą, reikia pateikti įtikinamus argumentus, kodėl tai reikėtų daryti. „Aš tokių argumentų iki šiol nesu girdėjęs“, – teigė S. Varnas.
punskas.pl (pagal „Vakaro žinias“)