Fukušima – elektrinė ar atominė bomba?

Fukušima – mūsų eros pabaiga arba didžiausia globalinė katastrofa, kokią žmogus galėjo įsivaizduoti.

Fukušima Daiči yra viena galingiausių atominių pasaulyje ir generuoja didžiausias radiacijos koncentracijas visoje planetoje, bet koks tolimesnis aušinimo nutrūkimas sukeltų tokią intensyvią gama radiaciją, jog dėl to žmogus negalėtų prisiartinti prie elektrinės šimtus metrų, todėl nebūtų galima priimti teisingų sprendimų ir imtis veiksmų.

Tokijo Elektros energijos bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO), eksploatuojanti Japonijos šiaurės rytuose esančią Dajiči elektrinę, yra paskelbusi, kad šiuo metu yra 3 išsilydymai, kurie iki šiol nėra sutvarkyti, radiacija teka jau 14 mėnesių. Iki šiol bendrovė vis pumpuoja vandenį aušindama reaktorius, o radioaktyvus vanduo grįžta atgal į vandenynus ir į mūsų orą. Ir iki šio momento niekas nebuvo ir nėra daroma, kad situacija pasikeistų. Todėl troposfera yra pilna radioaktyvių dalelių, kurios dažniausiai iškrenta lyjant lietui, daugiausia šiauriniame pusrutulyje.

Japonijos ambasadorius Šveicarijoje Mitsuhei Murata 2012 m. kovo 22 d. viešai kalbėdamas apie Fukušimos nelaimę, aiškiai pasakė, jog jeigu sugriūtų ketvirtasis reaktorius, kuriame yra 1535 kuro strypai, patalpinti panaudoto kuro baseine, ši griūtis ne tik išprovokuotų ir kitų dar dviejų (penktojo ir šeštojo) reaktorių griuvimą, tačiau paveiktų ir kitus panaudoto kuro baseinus, kuriuose yra 6 375 kuro strypai, o jie yra 50 metrų nuo 4 reaktoriaus. Taigi, bet kokiu atveju radioaktyvūs strypai yra neapsaugoti tinkamai. Tokia griūtis būtų globalinė katastrofa – tokia, kokios žmogus nėra patyręs per visą savo egzistenciją, ir kurios Japonija niekaip negalėtų išpirkti. Ambasadorius Murata savo pranešime taip pat paskelbė, jog galutinis kuro strypų skaičius Fukušimoje yra 11 421. O strypai yra tokie radioaktyvūs, jog jeigu prie vieno strypo žmogus prieitų vos kelioms minutėms, patirtų tokį apsinuodijimą, kad galiausiai jam nuslinktų plaukai, nukristų nagai, kraujuotų iš visur, kur įmanoma, ir pan.

Ketvirto reaktoriaus panaudoto kuro baseinas jau dabar yra struktūriškai pažeistas, ir lengvai gali tapti visai neapsaugotas nuo sąlyčio su oru. Jeigu bet koks menkas žemės drebėjimas ar kita nelaimė paveiktų jo strukūrą dar labiau, išsiskirtų toks radiacijos kiekis, kuris būtų 10 kartų didesnis už CS-132 (Cezis-132) išskirtą kiekį Černobylio avarijos metu. Tai logiškai sunkiai suvokiamos pasekmės. Vien nuo Černobylio avarijos išskirtos radiacijos jau mirė per 1 mln. žmonių, visa Europa net po 26 metų vis dar valgo gana radioaktyvų maistą, galima sakyti, kiekvienas vyras Europoje savo sėklidėse turi radiaoktyvaus plutonio, kuris sukelia genetinius išsigimimus iš naujo ir iš naujo, nes grįžta į aplinką net tūkstančius metų iš mirusio kūno.

Pagal Amerikos Energetikos departamento duomenis, 11,138 panaudoto kuro strypai yra laikomi Daiči krašte, beveik visi yra baseinuose. Jie visi kartu sudaro 336 milijonus kiuris (radioaktyviųjų medžiagų aktyvumui matuoti naudojamas vienetas) (~1.2 E+19 Bq) ilgo gyvavimo radiacijos. Maždaug 134 milijonai kiuris yra Cezis-137, tai reiškia, jog apytiksliai 85 kartus daugiau Cs-137 būtų išleista į atmosferą lyginant su Černobylio nelaime. Daugeliui turbūt yra sunku suvokti, ką reiškia 85 kartai daugiau Cezio-137 nei Černobylio katastrofos metu? Vaizdžiai sakant, tai sunaikintų didžiąją dalį mus supančios aplinkos ir, aišku, civilizacijos.

Galbūt jau girdėjote apie sergančius jūros ruonius, poliarines meškas, pagedusias žuvis, mutavusias pienes, vaisius, daržoves, gyvūnus, jūros dumblius ir t. t. Neseniai Amerikos mokslininkai patvirtino, jog rusvieji dumbliai iš „Corona del Mar“ savyje turėjo 40 000 000 bcq/kg radioaktyvaus jodo. Palyginimui, Lietuvoje grybams ir uogoms bekerelių kilogramui norma siekia iki 600 bekerelių. Ir tai yra tik vienas izotopas, apie kurį buvo pranešta ir kuris buvo apskaičiuotas, nors iš viso jų buvo paleista per 1600.

Už cezį, jodą daug pavojingesnis ir viena iš pavojingiausių radioaktyvių dalelių yra laikomas plutonis. Galima paminėti, jog 0,000001 gramo plutonio, patekusio į jūsų kūną, sukels vėžį, o maždaug 454 gramo plutonio sukeltų vėžį visiems pasaulio žmonėms. Kiekvienas reaktorius Fukušimoje turi po maždaug 250 kilogramų plutonio, t. y. vienas reaktorius žmoniją gali susargdinti ir pražudyti, grubiai sakant, 550 kartų. Tačiau plutonis nėra pavojingiausias, yra dar tokia dalelė kaip, pvz., americis. Jeigu jis bus išlytas ant mūsų galvų, tuomet geriau neauginti nieko toje žemėje ir nevalgyti jokio maisto, negerti vandens ir to nedaryti maždaug 600 metų.

Galima pateikti dar daug faktų, tačiau šiam kartui palikime tai kaip įžangą į tai, kas vyksta. Taigi tik Jums spręsti, ar atominės yra tokios pigios, reikalingos ir saugios, kaip mums bandoma įrodyti.

Mes sumokame už atomines savo uždirbtais ir nuskaičiuotais mokesčiais ir tik mes leidžiame jas statyti! Todėl metas pagaliau atsibusti ir pažadinti aplinkinius, kol dar nėra vėlu, kol dar galime išgelbėti savo gyvybes.

Mes jau priėjome savo egoizmo, savanaudiškumo ir abejingumo ribas. Be perstojo naikinome ir žalojome vieni kitus bei motiną Žemę ir už tai ji paprašys ne milijonų, o milijardų žmonių aukų, neklausdama nei jų amžiaus, nei vardų.

Martynas Kalnietis, www.alkas.lt