Seniau tikėta, kad balandžio 23-iąją šv. Jurgis atrakina žemę ir paleidžia rasą žolei gaivinti. Tuo laiku ūkininkai išleisdavo iš tvartų gyvulius. Tą dieną nevalia buvo skolintis, nes vilkas gali nunešti gyvulį, taip pat gali prapulti karvėms pienas. Šeimininkės sodino jurginus ir kitas darželio gėles.
Saviveiklininkė Cilė Grizevičienė, turinti prie namų sklypelį žemės, sako:
– Gėles sodinu ir apkapliuoju, prižiūriu. Juk tik piktžolės nesėtos, nesodintos – pačios auga. Ot kaip yra…
Žmogui vis negerai: kai per daug saulės – nori lietaus, kai per šalta – nori saulės.
Žinau, kad su pavasariu (ir rudeniu) susijusi depresija. Ji kamuoja ne vieną žmogų. O juk tai metų laikas, kai atsigauna gamta, pradeda žydėti gėlės, daugėja žalumos, saulė kasdien šviečia vis ilgiau – tad nuotaika turėtų būti giedra, o mintys šviesios.
Ne vien kasdienės duonos žmogui reikia, bet ir to, kas gražu ir gera. Gal šiemet bus geresnis oras augalams žydint? Mat pernai pavasarį nušalo serbentų, kriaušių, slyvų žiedai. Gal tik obelims pasisekė. Tikėkimės, kad nors šių metų pavasaris šaltokas – sodams žydint nebus šalnų. Balandžio paskutinę savaitę žymiai atšilo ir palijo. Tai paskatino dygti žolę, pasėlius, sprogti medžių lapus.
Neskubu sodinti nei bulvių, nei daržovių. Tegu įšyla žemė. Laukiu daugiau šilumos. Tėvai ir ypač močiutė sakė, kad sodinant daržą reikia žvelgti į mėnulį. Kai jis jaunas – tinkamas metas sodinti.
Daržovėms ir kitiems augalams geriausia – lietus, saulė, šiluma. Augalus galima laistyti nešaltu vandeniu, bet geriausia, kad palytų. Po ilgesnės pertraukos Seinuose ir apylinkėje gausiau palijo balandžio 28–29 dienomis. Kartais neverta skubėti sėti ar sodinti. Mat jei pasėsim ar pasodinsim prieš lietų ir dar pamirkysim namuose daržovių sėklas – jos išbrinks, greit sudygs ir bus sveikesni augalai.
Mano džiaugsmui kasmet į gretimą tvenkinį atskrenda nendrinė vištelė. Ji nendrėse turi lizdelį. Tupi ant aštuonių kiaušinėlių. Skaičiau, kad ji žiemoja net prie Juodosios jūros. Koks turi būti ilgesys, kad tiek kilometrų – ir ne traukiniu, ne lėktuvu, o mažais sparneliais plasnodama – pavasarį įveikia parskrisdama, o rudenį vėl išlekia ir savo vaikus to moko… Galima daug ko pasimokyti iš mus supančios gamtos. Ji stebina ir žavi!
E. Pakutkienė, punskas.pl