Kovo pirmas dešimtadienis – įprastas gervių parskridimo laikas. Pasitaiko, kad gervės parskrenda vos įpusėjus vasariui, 2001 m. jos parlėkė vasario 12 d., bet jei žiema neskubėtų pasitraukti, jos parplasnotų ir baigiantis kovui. Šiomis dienomis grįžta perėti pasirengusios gervės, joms rūpi kuo greičiau užsiimti tinkamas vietas ir garsiai pasiskelbti. Jauni paukščiai, kurie neperi, o tik vasaroja dideliu pulku braidydami po plačius didžiausios krašto pelkės spanguolynus, parlėks gerokai vėliau.
Pavasarį gervės neįtikėtinai atkaklios ir kantrios, nesvarbu, kad orai nelepina. Rudenį jos būriais išlėkė, vos tik ėmė žnaibytis spalio šalnos. Dabar, nors naktį dar termometro stulpelis nukrinta iki dešimties laipsnių šalčio – pelkių trimitininkės jau čia. Gervėms yra tekę iškęsti ir didesnius šalčius, netgi pūgas.
Atlydžio ir šilumos pasigenda ir kiti jau pargrįžę sparnuočiai. Prieš kelias dienas vos kelios pilkųjų žąsų poros gageno paežerės pievoje, dabar jų jau geras pusšimtis. Geriau pasiklausęs išgirsi ir giesmininkių gulbių balsą. Vakare keistu kvaksėjimu skelbiasi didieji baubliai.
Tikėtina, kad netrukus užplūs mus džiugi įvairiabalsių sparnuočių banga.
punskas.pl
Pagal ALKĄ