Paskutinę gegužės dieną bažnytiniame kalendoriuje minima Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elzbietą liturginė šventė bei baigiamos Lietuvoje plačiai paplitusios ir žmonių mėgstamos gegužinės pamaldos Marijos garbei. Ta proga Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugija Žagarių bažnytėlėje suorganizavo pirmąjį bažnytinių chorų susitikimą.
Jau tik atvykus šventinę nuotaiką prognozavo pakelėse budintys giesmininkų autobusai bei gerųjų žagariečių bijūnų žiedais išpuoštas kryžius, bažnyčios suolai ir, žinoma, Dievo Altorius. Vos tik nuskambėjo įvadinė šventės giesmė „Marija, Marija…“, apėmė pakili nuotaika, nes pilnutėlė šventovė paskendo choristų atliekamų giesmių didingume ir grožyje. Kaip gera melstis ir būti ten, kur visi susirinkusieji gieda, ir kiek daug nepaprasto šventiškumo mes prarandame, kai neįsijungiame į vieningą bendruomenės giedojimą.
Šventė prasidėjo šv. Mišių auka, kurią atnašavo Seinų parapijos vikaras kunigas Petras Gucevičius. Pamokslo metu jis nuoširdžiai džiaugėsi šia šv. Kazimiero draugijos iniciatyva ir paaiškino žmonėms šventosios Evangelijos skaitymą apie Elzbietos ir Marijos susitikimą bei gražiąją Marijos giesmę „Magnificat“ – Mano siela šlovina Viešpatį.
Po šv. Mišių susirinkusius pasveikino draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius ir papasakojo šios šventės atsiradimo motyvus. Remdamasis vieno kompetentingo liaudies pamaldumo tyrinėtojo liudijimu, Algirdas Vektorius teigė, jog Lietuvoje mėgstamos gegužinės pamaldos prasidėjo būtent Seinų bazilikoje, todėl simboliška, jog besibaigiant gegužei šios apylinkės ir žmonių sielos vėl bus gaivinamos šventąja giesme Marijos garbei. Buvo pristatyti ir pasveikinti susirinkę šventės svečiai: Suvalkų choras, Punsko bažnyčios choras, Punsko choras „Tėviškės aidai“, Seinų bazilikos choras, Lazdijų dekanato Kupčiūnų bažnyčios choras bei Žagarių bažnyčios choras.
Kiekvienas choras pagiedojo keletą giesmių. Pertraukėlės metu poetė iš Lietuvos skaitė savo eiles. Pabaigoje visi chorai sugiedojo giesmę „Vakaro Marijai“ bei taip pat Seinų krašte subrandintą „Tautišką giesmę“.
Vėliau šventė tęsėsi gražios Žagarių kaimo gamtos globoje – pušynėlių ir ežerų apsuptyje choristai bendravo, užkandžiavo ir, žinoma – dainavo.
Kun. Marius T., punskas.pl