Neseniai Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Vilijos Vilkelienės pirmosios prozos knygos „Gimiau savo laiku“ sutiktuvės.
Renginį vedė Asta Jankeliūnienė – Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja. Pradėjo ji tokiais žodžiais: „Viskam yra savas laikas… pumpurai skleidžiasi pavasarį, drugiai džiaugsmingai savo gyvenimą šoka vasarą, javai brandos sulaukia rudenį, šerkšnas miegančius medžius glosto žiemą… Viskas ratu. Viskas savo laiku. Viskam yra savas laikas… Laikas gimti ir laikas augti. Laikas ieškoti ir laikas rasti. Laikas duoti ir laikas gauti. Laikas kurti ir laikas dalintis savo kūrybinėmis mintimis su kitais. Viskam yra savas laikas… Mes net gimstame savo laiku…“
„Šiandien ypatinga diena. Mes sutinkame naują knygą „Gimiau savo laiku“. Šiandieną Vilijos Vilkelienės knygos laikas: ji keliaus gyventi savo gyvenimo, keliaus surasti savo skaitytoją“, – tęsė pristatinėjanti naują knygą Asta Jankeliūnienė. Po šios įžangos ji uždavinėjo Vilijai įdomius klausimus, kad autorė galėtų kuo plačiau atsiskleisti ir papasakoti apie savo kūrybą.
Vilija pradėjo rašyti eiles dar būdama mokinė, po to kai mokytoja uždavė namų darbą – sukurti eilėraštį. Vėliau prasidėjo jaunystė, motinystė… ir buvo ilga, ilga pertrauka… Tačiau autorė vėl sugrįžo prie kūrybos. Rašė įvairius eilėraščius, išliedama ant popieriaus savo išgyvenimus, jausmus… Ir atėjo tokia diena, kai Vilija pabandė parašyti novelę. Tuomet ji pastebėjo, kad rašyti prozą yra patraukliau, arčiau jai prie širdies. Taigi proza patiko labiau už poeziją. Bet poezijos neišsižadėjo. Net ir savo knygą pradeda eilėraščiu „Tėviškė“. Jos rašoma proza patiko Neįgaliųjų literatų plenero Šventojoje komisijai, todėl kūrinys „Alfiuko sparnai“ buvo apdovanotas. Nuo to laiko Vilija nutarė rašyti daugiau trumpų apsakymėlių ir novelių: apie savo močiutę Kateriną, kuri išaugino net vienuolika vaikų ir susilaukė trisdešimt anūkų, apie senos giminės istoriją, sunkų gyvenimą kaime pokario metais, apie tremtį… Kadangi autorė kilusi iš Kalvarijos, todėl bando perteikti savo gimtojo krašto autentiką, praeitį, senų žmonių kalbą, nevengia tarmiškų žodžių. Jos pasakojimo stilius lengvas, artimas šnekamajai kalbai. Džiugu skaitant aptikti ir Punsko vietovardį, minimus Punsko klebono gerus darbus…
Renginio programą paįvairino nuotaikingos Jurgitos Aralienės iš Sangrūdos dainos. Ji nuostabiai atliko savo mamos Inetos Česnienės ir kitų autorių kūrinius.
Renginys vyko 2019 m. balandžio 24 dieną. Po knygos pristatymo autorę sveikino vyras, dukros su šeimomis, giminaičiai, draugai, Kalvarijos literatų klubo „Rasa“ atstovas Edmundas Venslova ir pirmininkas Šarūnas Sejūnas bei LLD Suvalkų skyriaus pirmininkė Onutė Virbylienė su buvusia šio skyriaus pirmininke Terese Uzdilaite. Autorė neslėpė susijaudinimo. Širdingai dėkojo visiems už atvykimą, už visokeriopą pagalbą, kad knyga galėtų pasirodyti. Ji labai dėkinga sudarytojai, redaktorei ir korektorei Vilijai Dobrovolskienei, kuri visus darbus atliko už „ačiū“ bei savo šeimai už palaikymą ir finansinį parėmimą.
Iš kairės: Teresė Uzdilaitė, Vilija Vilkelienė, Šarūnas Sejūnas, Onutė Virbylienė, Edmundas Venslova
Vilijos Vilkelienės knygą „Gimiau savo laiku“ galima pasiskolinti ir skaityti Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje arba Suvalkų „Vienybės“ klube. Suvalkų lietuviai jau nuo seniai gražiai draugauja su Kalvarijos literatų klubu „Rasa“, todėl malonu, kad ir šį kartą atsiradome tarp renginio svečių, kad galėjome dalyvauti tokiose įdomiose knygos sutiktuvėse. Linkime kūrybinės sėkmės knygos autorei ir visiems „Rasos“ literatams.
Onutė Virbylienė, punskas.pl
Nuotraukos: O. Virbylienės