Nesiliaujantys ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos politikų dėl tautinių mažumų, šiuo atveju – lenkų, padėties Lietuvoje ne tik neišsprendžiami, bet ir grimzta gilyn. Esama padėtis, atrodo, negali pajudėti iš mirties taško teigiamo susitarimo link, o tam priežasčių galima rasti daug. –
Deja, verta pastebėti didelę skirtį, esančią tarp realios situacijos ir tos, kuri užvaldžiusi viešąjį diskursą bei kai kurių politikų darbotvarkę. Šios skirties analizei atspirties tašku pasirinkta Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio dvišaliame susitikime Latvijos vadovui Andris Berzinis išsakyta padėka už draugišką lenkų mažumos traktavimą Latvijoje, suteikiant visas galimybes išsaugoti savo tapatybę.
_
Nors kiek įžvalgesniam skaitytojui kyla klausimas, kokie gi tie Latvijoje galiojantys tautinių mažumų ir švietimo įstatymai, pamaloninę Lenkijos prezidentą? Galbūt Lietuva turėtų imti pavyzdį iš brolių latvių ir įdiegti kažką panašaus, siekdama išspręsti nesutarimus? Atsakymai, išdėstyti šiame straipsnyje, turėtų pagelbėti atskirti grūdus nuo pelų ir padėti adekvačiai įvertinti tikrąją situaciją. Juolab kad sukurta fiktyvi priešprieša antilietuviškų jėgų itin aktyviai skleidžiama įvairiose tarptautinėse organizacijose.
–
Ko gero, mažiausiai problemų turintis kelti aspektas – vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašymas. Deja, išsakomas nepasitenkinimas, neva vietiniai lenkų kilmės gyventojai nesugeba orientuotis, kai pavadinimai parašyti vien valstybine kalba. Pasigirsta net absurdiškų pareiškimų, kad neįlipama į vienintelį dieną kursuojantį autobusą, nes jo nurodyta kryptis yra „Vilnius“, o ne „Wilno“.
–
Latvijoje vienintelė oficiali valstybinė kalba yra latvių. Nors šalyje gyvena didelė, per 25 proc. piliečių sudaranti, rusų tautinė mažuma, kuri praėjusį mėnesį nesėkmingai siekė rusų, kaip antrosios valstybinės kalbos, įteisinimo, ji neturi išskirtinės teisės į vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašymą. Tai reiškia, kad visi gatvių bei vietovardžių pavadinimai yra rašomi valstybine kalba, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Už įstatymų nesilaikymą gresia atitinkama baudžiamoji atsakomybė.
—
Nuotraukoje Vytautas Keršanskas
–
Vytautas Keršanskas, judėjimas „Dešinioji mintis“,
www.DELFI.lt
šaunuolis straipsnio autorius, smagu, kad nežiūrint švietimo sistemos vykdomos politikos, nevisiems jauniems žmonėms yra išplautos smegenys