Energija brangsta dėl to, kad pasaulyje vis sunkiau rasti naujų našių naftos ir dujų telkinių. Dažniau naudojama mediena. Anglimi ir mediena arba kai kur skystuoju kuru, retai dujomis šildomi privatūs namai ir daugiabučiai.
Žemės ūkio rūmų Seinų apskrities delegatas Algirdas Palionis sako:
– Įprasta, kad dirvožemį naudojama kaip maisto ar pašarų šaltinį. Mūsų aplinkoje tai, sakyčiau, neįmanoma, nes geros žemės, plėtojama gyvulininkystė, žemė žolei auginti, javams, kukurūzams labai reikalinga, be savo ploto, didesni ūkininkai dažnai nuomoja žemę iš mažesnių. Ji niekur nedirvonuoja, nebelieka nenaudojamų plotų. Kitaip kol kas yra Lietuvoje. Kai iširo kolūkiai ir teisėti savininkai atgavo savas žemes, neturėdami technikos, jie nepajėgia apdirbti. Važiuojant matyti daug dirvonų jau daugel metų. Mūsų ūkininkai (ir aš) nuomoja iš giminaičių Lietuvoje nemažai žemės. Yra Lietuvoje taip pat gerų ūkininkų, kaip ir pas mus, bet vis dar lieka daug nenaudojamos žemės. Man atrodo, kad tokiuose nenaudojamuose plotuose galima sodint greitai augančius gluosnius.
Mums, ūkininkams, buvo surengta ekskursija į Lenkijos pamarį, tai matėme, kiek yra nenaudojamų plotų, kur buvę valstybiniai ūkiai (PGR). Tų žemių savininkai dažniausiai gyvena dideliuose miestuose ir ima priemokas, skiriamas už žemę. Skaudu, jog niekam neįdomu, kad ta žemė nenaudojama. Juk galėtų kuo puikiausiai tuose plotuose augti, pvz., greitai augantys gluosniai. Nauda ir aplinkai, ir žmonėms būtų didžiulė.
„Švedijos ūkininkai įrodė, kad įmanoma medžio išteklius padidinti labai greitai ir pigiai. Švedijoje jau prieš 20 metų pradėta auginti energetikos ūkiui veistus greitai augančius gluosnius, ir ten jais – greitai augančiais gluosniais apsodinta 16 tūkst. hektarų (dirbamos žemės). Jie auga 8 kartus greičiau nei įprasti medžiai, ir derlių superka ir naudoja vietiniai šilumos tinklai.“
Apželdinimui yra skiriama Europos Sąjungos parama. Nesunku, nesudėtinga ir nebrangu įveisti gluosnių plantaciją. Gluosniams auginti skiriama mažiau produktyvius, apleistus laukus arba menkai naudojamas pievas. Sunkios, molingos žemės gali būti ypatingai našios, juo labiau, jei jose esama daug organinių medžiagų. Iš pradžių gluosnių šaknims tokiose žemėse sunkiau vystytis, bet vėliau jie sparčiai auga, nes tokios dirvos išlaiko pakankamai daug drėgmės. Žinoma, labiausiai tinkamas yra juodžemis, turintis didelį kiekį organinių medžiagų. Tokioje žemėje netrūksta drėgmės, o palaipsniui irstančios organinės medžiagos išskiria didelį azoto kiekį, kuris skatina greitą augimą.
Tokią žemę (ganyklą arba dirvonuojantį lauką) reikia pradėti ruošti sodinimui dar vasarą, geriausia liepos viduryje. Pirma, nušienaujama ir pašalinama sena augmenija. Toliau – visas darbų ciklas kaip ir grūdinėms kultūroms. Žemę tinka tręšti komunalinėmis nuotekomis ar sukauptu po valymo dumblu. Užariama. Išdirbtoje žemėje sodinami sodinukai (mechaniniu būdu – rankomis arba kombainu – sodintuvu). Naudojami herbicidai piktžolėms naikinti, nes jos užgožia saulę, bet tik pirmais metais, o kai užauga gluosnių šakelės, į pagrindą neįsiskverbia saulės spinduliai ir žolės neauga. Patręšiama, prižiūrimi tarpueiliai, kol suželia. Tik pirmais metais daug darbo, o toliau mažiau reikia priežiūros.
Derlius greitai augančių gluosnių po 3-4 metų nuimamas žiemą, naudojant modifikuotus kukurūzų kombainus arba medžio smulkintuvus, montuojamus prie traktorių. Ši technika nupjauna vieną hektarą per 1,5 val. Kombainai iš karto nupjauna ir susmulkina stiebus į skiedras ir sukrauna jas į šalia traukiamas priekabas.
„Pasodinus Švedijoje veistus greitai augančius gluosnius, ūkininkas jau po 3-4 metų sulaukia derliaus – maždaug 80 tonų medienos iš kiekvieno hektaro. Perskaičiavus tai į vieno hektaro derlingumo vidurkį, ūkininkas kasmet gautų 20 tonų medienos. Tai medžiaga, tinkama ne tik šilumai gaminti rajoninėse katilinėse, bet ir šiltnamiuose, grybų auginimo ūkiuose. 20 tonų gluosnių skiedrų prilygsta 5 tonoms akmens anglies. Išreiškiant šilumine verte, viena tona gluosnių skiedrų duoda 8,9 GJ – maždaug tiek pat, kiek ir viena tona durpių briketų. Palyginimui: 1 tona mazuto – 38,5 GJ.“
UAB „Jūsų sodui“ nuo 2003 m. augina ir platina Švedijos įmonės SalixEnergi Europa AB veistus energetinius gluosnius, kurių aukšta kokybė yra visuotinai pripažinta. Visus, besidominčius šiuo verslu, noriai konsultuoja, dalijasi savo sukaupta patirtimi, nemokamai teikia išsamią literatūrą. 2006 m. pirmieji įsigijo 4-eilių gluosnių sodinamąją, kuria jau apsodino 400 ha plotą. Šiuo metu Lietuvoje yra įveista 600 ha gluosnių plantacijų.
Pasinaudojau straipsniu „Greitai augantys gluosniai – naujos galimybės ūkininkams“, išspausdintu kalendoriuje „Gražiausi Lietuvos sodai“ (žurnalo „Sodo kraitė“ kalendorius).
E. Pakutkienė, punskas.pl