Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“
Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“.
Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pasižiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? O ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena aure karaliaus rūmuose. Tai ko gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau, negu pranašo! Jis yra tasai, apie kurį parašyta: ‘Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią’. Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“.
Mt 11, 2–11
Kiti skaitiniai: Iz 35, 1–6.10; Ps 146; Jok 5, 7–10
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius
Šio sekmadienio Evangelijoje girdimą Jono Krikštytojo klausimą galima pritaikyti ir tikintiesiems: Ar Tu esi Tas, Kuris turi ateiti, ar Mums laukti Kito? (Mt 11, 3). Ar tu esi krikščionis, kurio laukia Dievas? Krikščionis neturi teisės stengtis bet kokia kaina prisitaikyti prie žmogiškos logikos, jei ji aiškiai prieštarauja Dievo valiai. Iš pažiūros labai lengva elgtis kaip „visi“, tačiau vėliau nepaprastai sunku kęsti sąžinės priekaištus, todėl kiekvienas atidėliodamas ateičiai savo atsivertimą rizikuoja savo paties ramybe ir laime. Keliaukite ir apsakykite, ką girdite ir matote, – sako Jėzus Jono pasiuntiniams. Kristaus pasekėju gali vadintis tik toks žmogus, kuris nebijo būti sugėdintas už tai, kad padeda vargšams, kovoja prieš neteisybę, nežiūrint, iš kurios pusės ji ateitų, stoja prieš visokio plauko veidmainystę, netgi jei ji būtų pridengta tikėjimo šydu, nebijo išpažinti savo klaidų ir neskuba keisti kito. Tokį tikintįjį norėtų savo kelyje sutikti kiekvienas. Tačiau žvelgiant aplink save tenka pripažinti, kad tokie krikščionys dar neskuba ateiti į pasaulį. Jie vis laukia kitos progos. Progos, kuri gali ir neateiti.
Jono skundas buvo: Tarp jūsų stovi Tas, Kurio jūs nepažįstate (Jn 1, 26). Nuo Kristaus gimimo jau praėjo 2 000 metų. Tai ilgas žmonijos egzistencijos kelias ir Kristaus įsteigta Bažnyčia iš mažo garstyčios grūdelio išaugo į didelį medį, bet dar daug širdžių nepalietė Dievo Gailestingumas ir Meilė. Nors ir nemažas skaičius krikščionių žino, kad Kristus gimė Betliejuje, bet labai mažai težino apie tai, ko Kristus atėjo į šį pasaulį. Ar Kristus gerai pažintas Dievas šiandienos Europoje?
Kas mums pritemdo Dievą? Patys, nes į viską žiūrime savimylos žvilgsniu. Dėl gimtosios nuodėmės mes tampame savimylos, egoistai. Savimyla prasiskverbia visur: į mintis ir žodžius, norus ir pastangas, veiksmus ir darbus. Ji gali net pakeisti motinos meilę savo kūdikiui. Dažnai mes panašūs į palyginime minimą muitininką ir fariziejų. Fariziejus daug meldėsi, pasninkavo, davė gausią išmaldą, bet viską darė, ne kad patiktų Dievui, bet dėl žmonių akių. Jis troško tuščios garbės, todėl Dievo ir buvo pasmerktas.
Priešingai, nusižeminęs muitininkas nuoširdžiai gailėjosi, nieko nesmerkė, kaltino tik save, todėl susilaukė Dievo gailestingumo ir išteisinimo. Kaip drabužių pamušalas slepiamas nuo žmonių akių, taip savimyla yra kiekviename mūsų darbe, kaip šalutinis produktas. Jėzus sako, kad jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada pats savęs ir teseka Manimi (Mt 16, 24). Jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių (Jn 12, 24).
Žmogus panašus į grybą, kuris akiai atrodo geras ir gražus, o kai prapjaunamas – jis sukirmijęs ir išmetamas laukan. Jono Krikštytojo draugai kalbėjo: Žiūrėk, Tas, Kurį tu pristatei, vilioja tavo mokinius. Bet Jonas Krikštytojas paaiškino: Jam skirta augti, o man mažėti (Jn 3, 30). Taip ir mes turime elgtis, nes turime nusikratyti savimylos, o per tarnystę Jam augti meilėje.
Jei nori siekti šventumo, turi tobulėti. Kur mažai apšviestas kambarys, ten nesimato dulkių, o saulės šviesoje jos lengvai pastebimos. Jei kas nori užsiauginti daržovių, tas turi jas ravėti, kad nenustelbtų piktžolės. Jas reikia išrauti su šaknimis.
Kai sunku melstis, juntamas nepasitikėjimas Dievu, nes per stipriai mumyse veikia savimeilė. Išminčius primena: Pažink pats save, tai svarbiausias ir sunkiausias žmogaus gyvenimo uždavinys. Šv. Pranciškus Salezas, geras pedagogas ir teologas, sakė: Savimeilė apleidžia žmogų tik praėjus 15 minučių po jo mirties, nes jei jis atsigautų, vėl turėtų su ja reikalų. Savimeilė yra dirbtina meilė, jos karikatūra. Ji palieka vertybes ir krypsta į žemiškąjį purvą. Palyginus ją su meile ji yra kaip melas prieš tiesą. Krikščionis negali būti nepatenkintas savimi. Krikščionis turi visada išlaikyti džiaugsmą, nes tikėjimas mus džiugina. Todėl turime būti patenkinti ne savimi, o mumyse esančiomis Dievo dovanomis, kurias gavome, ir jas reikia stropiai saugoti ir perduoti kitiems. Pirmiausia turime būti Dievui dėkingi už gyvybės dovaną, už gerus tėvus, laimingą vaikystę, katalikišką auklėjimą. Labiausiai turime būti dėkingi už protą, kurio dėka galime mąstyti, pažinti tikėjimą ir per jį gyventi tiesoje ir meilėje.
Žymus prancūzų pamokslininkas dominikonas Lacordaire sakė pamokslą Paryžiuje, Noter Damo katedroje. Kai jis lipo iš sakyklos žemyn, viena moteris neištvėrė ir patraukė jį už abito, ir išsakė savo susižavėjimą juo ir jo pamokslu. Jis atsigręžė į ją ir pasakė: Jūs pavėlavote. Man dar esant sakykloje tuos pačius žodžius pasakė ir velnias. Pamokslininkas norėjo pasakyti, kad pagyrimo žodis gali lengvai sužadinti pamokslininko savimylą. Reikia nuolatinio atsivėrimo Dievui. Išgirstą Dievo Žodį reikia permąstyti ir pritaikyti sau, o vėliau tuo dvasiniu patyrimu dalintis su kitais.
Mažiausiai savimeilės turėjo Marija, kuri nesididžiavo, o buvo Viešpaties Tarnaitė. Jos visa meilė buvo nukreipta į Dievą, Kuris yra visos Meilės Šaltinis. Štai kodėl Marija – Meilės Motina. Ji malonių pilnoji, tad prašykime Jos pagalbos kasdienybės pašventinime.
Bernardinai.lt