Kažkurį jau šiltą vakarą sėdėjau lauke ir grožėjausi, kaip visur gražu, žalia, kvepia jazminai. Atrodo, nieko netrūko, bet staiga išvydau ant rankos tris draugužius, kurie sumanė surengti sau balių. Jaučiausi lyg didvyrė, nes vienu pliaukštelėjimu nušoviau tris zuikius. Kitaip sakant, nieko gero iš jų nebeliko, tik pamačiau, kad jau spėjo nemažai prisisiurbti.
Uodai vystosi nuo kiaušinio iki lervos. Preparatai prieš juos yra veiksmingi, tačiau trumpalaikiai. Jie blokuoja uodų jutimus, todėl jie nejaučia, kad esame šalia. Tampame nematomi.
Kraujo ieškančios patelės ne tik įkyriai zyzia, bet ir kanda be pasigailėjimo. Tokia jau tų moterų prigimtis. Šito pasekmė yra niežulys. Pasaulio mastu uodas – tai vienas pavojingiausių vabzdžių, kuris užkrečia ir perneša ligas. Niekas nežino, kur jis tupėjo anksčiau.
Temstant žmonės užsidega šviesą, norėdami įsileisti gryno oro atidaro langus. Tai kvietimas kraujasiurbiams užsukti į svečius. Tokie padarai skrenda šviesos link.
Jei jau šaukštai po pietų – į patalpą priskrido mašalų, juos galima atbaidyti eterinėmis medžiagomis, pvz., žvakėmis. Tai nedaro poveikio žmogui. Ilgakojai labai nemėgsta vanilės, alyvų, citrinos, mėtų, baziliko kvapų. Venkime saldžių kvepalų.
Su kai kuriais žmonėmis šie nekaltai atrodantys padarėliai draugauja mieliau. Panašiai kaip mes, minioje moka susirasti sau įdomų kąsnelį. Skirtumas toks: moterys, vadinamos „barakudomis“, ieško asmenų su stora pinigine, o šitie – kraujo maitintojų.
Juos dažniausiai pritraukia:
- mūsų genetinė sandara,
- aukštesni žmonės (jie išskiria daugiau anglies dioksido),
- alaus mėgėjai,
- nėščios moterys,
- kvapai, kuriuos skleidžia mūsų oda (pvz., sportininkai daug prakaituoja),
- tamsi drabužių spalva.
Priėjau prie išvados, kad kraujasiurbiai nieko nesigaili. Kiekvienam žmogui tinka nors viena išvardyta kategorija. Negalime turėti visko. Jeigu norime grožėtis aplinka sėdėdami lauke, susitaikykime su tuo, kad uodai susirengs puotą.
bs, punskas.pl