Kaimų mokykloms labai trūko mokytojų. Patys pirmieji išsilavinę mokytojai buvo, drįsčiau tvirtinti – Jonas Stoskeliūnas ir Antanas Valinčius. Tai mokytojai specialistai. O kiti nebaigė mokslo arba šiek tiek pasilavinę buvo.
1952 m. Lenkijoje leista mokyti lietuviškai. Mat pradėta kurti tautinių mažumų mokyklas. Po metų Suvalkų licėjuje 23 aštuntokai sudarė pedagoginę klasę su lietuvių dėstomąja kalba (tada privaloma buvo septynmetė pradinė mokykla). Tos klasės pagrindinis organizatorius ir auklėtojas buvo Jonas Stoskeliūnas (Kauno Vytauto Didžiojo universiteto absolventas). Be jo, dirbo lietuviai mokytojai Elena Vainienė, Juozas Vaina, Juozas Kubilius.
Po metų nesusirinko reikiami bent 7 norintieji ir klasės nebuvo. 1955 m. Jonui Stoskeliūnui ir Juozui Vainai važinėjant po namus ir kalbinant tėvus leisti vaikus mokytis, susirinko 15 asmenų. Jie atskiros klasės nesudarė, bet mokėsi lietuvių kalbos kaip dalyko. Tai ir buvo lietuviško licėjaus Punsko–Seinų–Suvalkų krašte pradžia.
Pastatas, kuriame 1956–1957 m. veikė Punsko licėjus
Mūsų krašto šviesuoliai Švietimo ministerijai Varšuvoje rašė raštus, stengėsi, kad būtų vidurinė mokykla Punske. „Daug pasidarbavo mokytojai Jonas Stoskeliūnas, Juozas Vaina, Stanisław Łysakowski, Antanas Judickas, Stasys Marcinkevičius ir kiti. Šių žmonių pastangomis 1956 m. rugpjūčio 20 d. Lenkijos švietimo ministro potvarkiu nr. SO1-5087/56 buvo įkurta Punske vidurinė mokykla.
1956/57 mokslo metais Punske buvo suorganizuota aštuntoji klasė ir iš Suvalkų perkelta lietuvių moksleivių grupė, kuri sudarė devintąją. Mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Stanisław Łysakowski, tuometinis Punsko pradinės mokyklos vedėjas, direktoriaus pavaduotoju – Juozas Vaina. Devintos klasės auklėtoju tampa lituanistas Jonas Stoskeliūnas, aštuntos – mokytojas Juozas Vaina, kuris dėstė fiziką, chemiją ir biologiją. Mokytojas Jonas Stoskeliūnas, be gimtosios, dėstė dar prancūzų kalbą ir istoriją. Matematiką ir geografiją dėstė mokyt. Elena Vainienė, lenkų kalbą – mokyt. Petronelė Jakimavičienė, rusų kalbą – mokyt. Stanisław Łysakowski, fizinį lavinimą ir karinį parengimą – R. Zawojski. Pradžioje sunkiomis sąlygomis, esant labai kukliai materialinei bazei, tačiau su dideliu entuziazmu mokytojai ir moksleiviai pradėjo darbą, tęsiamą iki šiol.“ Ir aš buvau toje klasėje.
Pirmieji Punsko licėjaus mokiniai. 1957 m.
Minėtas Stasys Marcinkevičius mokytojavo Aradnykuose, Radžiūčiuose, Bubeliuose ir Žagariuose. Po jo dirbo Juozas Kubilius (mokęsis Vytauto Didžiojo gimnazijoje, bet nebaigęs, nes užklupo karas). 1955/56 į Žagarius ir Radžiūčius atėjo mokyti Antanas Murinas iš Sankūrų, baigęs Augustavo pedagoginį licėjų. Kai jam paskirta Bubeliuose direktoriauti, jo vieta Radžiūčiuose atiteko Jurgiui Sidariui, o nuo 1960–1962 m. man, Gintautui Marcinkevičiui. Vėliau, iki kol uždarė tą mokyklą, mokė Elena Žilionytė-Zdancewicz. Mokykla buvo Pavelko namuose, paskui pas Jonušką, vėliau pas Palionienę.
Parengė E. Pakutkienė, punskas.pl