Britų istorikas Richardas Butterwickas tvirtina, esą įtampos tarp lietuvių ir lenkų šaknys glūdi XIX amžiuje. Tačiau jis neabejoja ir tuo, kad abi tautos galėtų paieškoti teigiamų bendros praeities aspektų ir pagerinti pastaruoju metu pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Apie istorinį paveldą, tautų gimimą, jų panašumus ir skirtumus bei įsiliepsnojusius konfliktus – „Lietuvos žinių“ interviu su Richardu Butterwicku. „Įtampos priežastys, mano nuomone, glūdi XIX amžiuje, kai iškilo sąmoningos ir modernios lietuvių, lenkų ir baltarusių tautos su naujais politiniais lyderiais priešakyje.
Lenkijos inkorporavimą į Rytus šios tautos patriarchai, tokie kaip Romanas Dmowskis, laikė didžiule istorine klaida. O lietuvybės architektai, tokie kaip Jonas Basanavičius, istorine klaida laikė lietuvių ir lenkų suartėjimą po Vytauto Didžiojo valdymo, kai valstybės reikalai ėmė sparčiai blogėti. Taigi lietuvybė radosi ne tik kaip opozicija lenkiškumui, bet ir istoriniam lietuviškam-lenkiškam identitetui“, – sako britų istorikas Butterwickas.
Pagal ELTĄ
Istorikas nevisai teisus,19 amžius ir 20 amžiaus pirma pusė,tai tik lenkų neapykantos lietuviams kvintesencijos laikotarpis.Tai buvo periodas,kai palaužta ir sutrypta Lietuva nebegalėjo duoti atkirčio skriaudikams.Tada ir pasireiškė Lenkijos tikrasis veidas,kai jinai kartu su Rusija narsiai trypė Lietuvą.Būtent iš to laikotarpio yra didžiausi Lietuvos praradimai,nuoskaudos ir kaltinimai Lenkijai.Bet šią antilietuvišką veiklą Lenkija pradėjo keliais amžiais anksčiau,kai bandė primesti Lietuvai Lenkijos viršenybę,grobė Lietuos teritorijas,naudodamasi sunkia Lietuvos padėtimi ir darė viską,kad LDK bažnyčiose ir mokyklose nebūtų lietuvių kalbos.