Vatikano radijo lietuviškų laidų redakcijos vadovą dr. Joną Malinauską kalbina portalo punskas.pl vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.
Sigitas Birgelis: Artėja Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiek dėmesio šiam įvykiui skiriama Italijoje ir pačiame Vatikane? Kokių atgarsių, kokių komentarų susilaukiama?
Jonas Malinauskas: Neteko girdėti, kad Italijos žiniasklaida būtų jau ką nors kalbėjusi apie būsimą popiežiaus kelionę į Baltijos šalis. Gal ir buvo kokia trumpa užuomina po žinios apie būsimą kelionę paskelbimo, bet, ko gero, ne daugiau. Manau, kad tikrai bus daugiau informacijos, kai prasidės popiežiaus kelionė.
Vatikane, žinoma, kas kita, nes ne tik Lietuvos institucijos, ne tik Bažnyčia Lietuvoje, bet ir Šventojo Sosto institucijos dalyvauja kelionės rengime. Jų bendradarbiavimas prasidėjo jau gerokai anksčiau, negu buvo oficialiai pranešta, kad popiežius priėmė valdžios ir vyskupų kvietimą aplankyti Lietuvą. Kai buvo pranešta apie kelionę ir ypač kai paskelbta jos programa, Šventojo Sostų žinių tarnybos apie tai informavo visais savo kanalais ir visomis kalbomis.
S. B.: Kiek dėmesio šiam vizitui skiria Vatikano radijas? Kaip informuojate savo klausytojus apie šį labai svarbų lietuvių tautai įvykį?
J. M.: Visų pirma gal reikėtų paaiškinti, kad Vatikano radijas dabar priklauso vienai centralizuotai Šventojo Sosto institucijai, atsakingai už informacijos skelbimą. Tiek mes, šios Šventojo Sosto žinių tarnybos lietuviškoji redakcija, tiek ir kitos redakcijos savo kasdieniniame darbe informuojame apie visą popiežiaus veiklą. Lietuvių, latvių redakcijoms žinios apie būsimą popiežiaus kelionę į Baltijos šalis aktualesnės, tad šios redakcijos plačiau informuoja apie pasirengimą. Estų kalbos redakcijos neturime. Mažos katalikų bendruomenės gyvenimui Estijoje daugiau dėmesio skiria skandinavų redakcija. Žinoma, pačios kelionės dienomis visoms keturiasdešimčiai redakcijų popiežiaus kelionė į Baltijos šalis bus svarbiausias įvykis, panašiai kaip dabar buvo kelionė į Airiją.
S. B.: Koks vaidmuo tomis dienomis atiteks Vatikano radijo lietuviškų laidų skyriui?
J. M.: Kadangi situacija Lietuvoje mums geriau pažįstama negu kolegoms kitose redakcijose, tad jau dabar, prieš kelionę, o ypač kelionės dienomis, kartu su pagrindiniu mūsų darbu – žinių lietuvių kalba, adresuotų skaitytojams ir klausytojams Lietuvoje, rengimu – turime parūpinti įvairios papildomos informacijos ir mūsų kolegoms, kurie nėra gerai susipažinę su Bažnyčios ir visuomenės gyvenimu Lietuvoje.
Kai popiežius bus Lietuvoje, apie jo vizitą plačiai informuos vietinė žiniasklaida, tad mūsų vaidmuo bus mažiau svarbus. Tačiau, žinoma, kaip paprastai savo kanalais – radijo žinių laidoje, interneto portale, socialiniuose tinkluose – informuosime apie visus popiežiaus susitikimus ir kalbas.
Keletą dienų prieš vizitą ir per patį vizitą aš ir viena kolegė iš vokiečių redakcijos būsime Lietuvoje. Mūsų darbas bus ne tik rengti medžiagą savo redakcijoms, bet taip pat parūpinti įvairios kontekstinės ar „užkulisinės“ informacijos visai mūsų struktūrai, visoms redakcijoms. Mūsų žmonės nuvyks taip pat į Latviją ir Estiją. Bent vienas kolega redaktorius ir keli mūsų techninių tarnybų darbuotojai turėtų skristi kartu su popiežiumi ir visą laiką būti su oficialia delegacija. Kartu su popiežiumi taip pat keliaus ir mūsų institucijos – Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos vadovas.
S. B.: Popiežius mėgsta bendrauti su žurnalistais. Ar Lietuvoje numatytas Popiežiaus susitikimas su žiniasklaidos atstovais?
J. M.: Jau popiežiaus šv. Jono Pauliaus II kelionių metu susiformavo paprotys, kad popiežius atsako į kartu su juo lėktuvu skrendančių žurnalistų klausimus. Tokios spaudos konferencijos vyksta skrydžio atgal į Romą metu. Kitokio tiesioginio popiežiaus bendravimo su žurnalistais nenumatyta. Kartu su popiežiumi paprastai skrenda maždaug septynios dešimtys žurnalistų – Vatikane pastoviai akredituotų didžiųjų laikraščių, televizijos kanalų, spaudos agentūrų korespondentai iš viso pasaulio. Į lėktuvą pakviečiami ir lankomų šalių žurnalistai. Šį kartą Lietuvos žurnalistams rezervuotos trys vietos.
S. B.: Kokia Šventojo Tėvo vizito reikšmė Lietuvai? Kaip ji galėtų išnaudoti šį įvykį?
J. M.: Popiežius keliauja pas tikinčiuosius, vykdydamas Kristaus šventajam Petrui suteiktą misiją „stiprinti brolių tikėjimą“. Šis aspektas visada yra svarbiausias. Dėl to ir popiežiaus kelionės vadinamos „apaštališkaisiais vizitais“. Žinoma, kiekviena kelionė turi ir „protokolinį“ aspektą, popiežius susitinka su jį pakvietusios valstybės vadovu, su politikais, pilietinės visuomenės lyderiais ir kultūros atstovais. Kelionė į Baltijos šalis ypatinga tuo, kad visos trys šalys mini nepriklausomybės paskelbimo 100-ąsias metines. Vis dėlto popiežiaus vizitas neturėtų būti suprantamas kaip „vyšnia“ ant jubiliejinio „torto“. Svarbiausias popiežiaus kelionių tikslas – konsoliduoti tikinčiųjų bendruomenę, suteikti daugiau entuziazmo, atgaivinti atvėsusį tikėjimą. Mes, laukdami popiežiaus Pranciškaus, atsimename šv. Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prieš 25 metus. Tąkart buvo visai kita situacija. Tąkart buvo tik laisvės pradžia, su įvairiais sunkumais ir nesklandumais, bet su pakankamai daug entuziazmo. Šiandien nepalyginamai daugiau materialinės gerovės, stabilesnė valstybė, bet mažiau optimizmo. Tad ir popiežius tikriausiai norės įpūsti daugiau vilties ir šilumos. Mums visiems tų dviejų vizitų sugretinimas galėtų būti gera proga blaiviau pasižiūrėti į save, į tai, kokie buvome ir kokie esame, kaip gyvenome tada ir kaip dabar gyvename.
S. B.: Vizito Airijoje metu daug buvo kalbama apie pedofilijos tarp kunigų problemą. Gal jau žinia, ką norės pasakyti Popiežius Baltijos šalyse?
J. M.: Aišku, į popiežiaus kalbose paliečiamos tematikos akiratį patenka lankomų šalių Bažnyčiai ir visuomenei svarbiausi dalykai, kaip kad dabar buvo vizito Airijoje atveju. Kokios galėtų būti tos konkrečios aktualios temos Lietuvoje, nesiimčiau spėlioti. Tokių karštų temų kaip Airijoje pas mus, ačiū Dievui, nėra. Pasiūlymus popiežiaus kalboms paprastai parengia nunciatūra (Vatikano atstovybė šalyje), kuri visada būna gerai susipažinusi su vietinėmis problemomis. Žinoma, popiežius yra labai charizmiška asmenybė, tad dažnai daug dalykų jis prideda spontaniškai, priklausomai nuo konkrečios situacijos, nuo publikos, kuriai jis kalba.
S. B.: Ačiū už pokalbį.
Sigitas Birgelis, punskas.pl