Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Jūs žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.
Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia ryku degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
Evangelija Mt 5, 13–16
________________________________
Evangelijos skaitinio meditacija
Jėzus naudojosi kasdieniais druskos ir šviesos įvaizdžiais, norėdamas perteikti ypatingas tiesas. Ko druska ir šviesa mus gali išmokinti apie Dievą ir Jo viešpatavimą žemėje? Druska buvo vertinga prekė antikiniame pasaulyje. Žmonės ja prekiavo, kaip mes prekiaujame auksu ar vertybiniais popieriais. Be to, karšto klimato kraštuose, kai dar nebuvo išrasta elektra ir šaldytuvai, druska atliko naudingą vaidmenį. Ji ne tik suteikdavo maistui skonį, bet ir saugojo mėsą nuo sugedimo. Jėzus pasinaudojo druskos įvaizdžiu ir parodė, kaip Jo sekėjai turi gyventi pasaulyje. Kaip druska apvalo, saugo ir suteikia turtingą skonį, taip ir Kristaus sekėjas turi būti druska žmonių visuomenėje, kad apvalytų, saugotų ir suteiktų Dievo teisumo karalystės, taikos ir gailestingumo skonį pasaulyje.
Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas: „Jei druska išsidvoktų, […] Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.“ (Mt 5, 13)? Senais laikais druską dažnai berdavo į krosnis, kad kaitriau degtų. Sudeginta druska niekam nebetiko ir ją išmesdavo lauk, kur žmonės bevaikščiodami ją ir sutrypdavo (Mt 5, 13). Priešpriešindamas naudingą druską ir tą, kuri jau prarado savo savybę apsaugoti nuo sugedimo, Jėzus greičiausiai norėjo padrąsinti savo sekėjus nešti Kristaus meilės, skaistumo ir teisingumo skonį godumo, gašlumo bei savaunaudiškų ambicijų sugadintam pasauliui. Apaštalas Paulius primena: „Juk mes esame Kristaus aukos kvapsnis Dievui tarp einančių į išganymą ir žengiančių į pražūtį. Vieniems mirties kvapsnis, nešantis mirtį, kitiems gyvenimo kvapsnis, vedantis į gyvenimą.“ (2 Kor 2, 15–16). Savo gyvenime kalbėdamas bei ką nors darydamas, ar leidi Kristaus meilės, tiesos ir šventumo kvapui paveikti kitus savo liudijimu?
Jėzus taip pat pasinaudojo šviesos ir lempos įvaizdžiu pagilindamas savo palyginimą. Lempos senovės laikais, kaip ir dabar, atliko gyvybiškai svarbią funkciją. Jų pagalba žmonės galėjo matyti tamsoje ir nesuklupti bei nepargriūti. Žydams „šviesa“ taip pat buvo vidinio grožio, tiesos ir Dievo gerumo išraiška. „Tavo šviesoje matome šviesą“ (Ps 36,10). „Tavo žodis – žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui.“ (Ps 119, 105). Dievo malonė ne tik apšviečia mūsų gyvenimų tamsybes, bet ir pripildo mus dvasine šviesa, džiaugsmu ir ramybe. Jėzus pasinaudojo lempos vaizdiniu norėdamas parodyti, kaip Jo sekėjai turi gyventi Jo tiesos ir meilės šviesoje. Kaip natūrali šviesa nušviečia tamsą ir žmogus gali matyti, taip Kristaus šviesa spindi tikinčiųjų širdyse ir įgalina mus matyti dangišką Dievo karalystės tikrovę. Iš tiesų mūsų misija yra būti Kristaus šviesos nešėjais, kad kiti pamatytų Evangelijos tiesą ir būtų išvaduoti iš nuodėmės aklumo bei apgaulės. Gyvenantys Dievo tiesos ir gerumo šviesoje atranda laisvę ir džiaugsmą. Ar tau teko juos patirti?
Viešpatie Jėzau, vedi mane savo gelbstinčios tiesos šviesoje. Pripildyk mano širdį bei protą savo šviesa ir tiesa. Išvaduok mane iš nuodėmės apgaulės ir aklumo, kad aiškiai išvysčiau Tavo kelius ir suprasčiau Tavo valią savo gyvenimui. Teskleisiu Tavo šviesą ir tiesą kitiems žmonėms žodžiais ir darbais.
Iš Daily Scripture Readings and Meditations (www.dailyscripture.net) vertė M. Burdulytė
Bernardinai.lt archyvas