Paskelbta reda

Jėzaus viešojo veikimo pradžia

Jis [Jonas Krikštytojas] skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.

Jėzaus krikštas

Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“. EVANGELIJA PAGAL MORKŲ

Morkus

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Jėzus ateina pas Joną Krikštytoją ir paprašo, kad Jį pakrikštytų. Kyla klausimas: kodėl Jėzui reikėjo Krikšto? Jono Krikštas buvo atgailos Krikštas, skirtas tiems, kurie gailėjosi už savo nuodėmes. O Jėzus buvo be nuodėmės. Tai kodėl krikštytis?

Pirmiausia – Jėzus, būdamas žmogus, norėjo save identifikuoti su visais žmonėmis. Ne dėl savęs, bet dėl kitų. Antra – Jėzus norėjo gauti Tėvo pripažinimą, patvirtinimą. Per Krikštą Jėzus visiškai atsidavė Tėvui, ir Tėvas Jo sprendimą patvirtino sakydamas: „Tu mano mylimasis Sūnus, Tavimi aš gėriuosi“. Ir trečia – Jėzus buvo sustiprintas Šventosios Dvasios, kuri pasirodė balandžio pavidalu. Grįžkime prie Jono žodžių: „Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia”.

Ką reiškia pasakymas – „Jėzus yra tas, kuris krikštija Šventąja Dvasia”? Šiuo posakiu norėta ne vien atskirti Jėzaus Krikštą nuo Jono, krikštijusio tik „vandeniu“, Krikšto. Šis posakis padeda atskirti visą Kristaus asmenį ir darbus nuo Jo pirmtako. Kitais žodžiais, Jėzus visa savo veikla yra tas, kuris krikštija Šventąja Dvasia. Jėzus „krikštija Šventąja Dvasia“ ta prasme, kad „teikia Dvasią be saiko“ (Jn 3,34), lieja savo Dvasią visai atpirktajai žmonijai. Šis posakis daugiau siejasi su Sekminių įvykiu nei Krikšto sakramentu.

Dvasios Krikštas keičia žmonių gyvenimus. Šventoji Dvasia šaukia kiekvieną žmogų, šaukia mus visus ir visą Bažnyčią sekti Marijos ir apaštalų aukštutiniame kambaryje pavyzdžiu: priimti ir pasinaudoti Šventosios Dvasios Krikštu kaip asmenine ir bendruomenės perkeitimo galia su visomis malonėmis ir charizmomis, kurių reikia Bažnyčios statymui ir mūsų misijai pasaulyje.

Bernardinai.lt