Jėzus pasakė fariziejams: „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas. Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’. Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.
Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius – tegul juos įspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’. Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’. Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“.
Evangelija Lk 16, 19–31
Evangelijos skaitinį komentuoja br. Andrius Nenėnas OFM
Na ir Evangelija šį sekmadienį…
Kas čia – bandymas įvaryti baimės tiems, kurie gyvena pasiturimai? Gal tai paprasčiausiai paguodos žodžiai bėdžiams: dabar jūs vargstate, bet paskui viskas bus gerai, o tų, kurie jums buvo abejingi, jūsų nepastebėjo, laukia tikrai ne pyragai? Situacija bus pakeista, teisingumas įvykdytas. Tai bent naujienėlė! Kažkokia bolševikinė revoliucija… Nejaugi visa tai išgirdę turėtume išsiskirstyti kas išgąsdintas, kas pasipiktinęs, o dar kitas piktdžiugiškai besidžiaugdamas dėl bausmės, kurios susilauks jo kenkėjas?
Kurgi tad ta Geroji Naujiena, kurios mes visi taip išsiilgę?
Žinau, ir mus šiandien skiria bedugnės, nepavyksta būti kartu, nemokam mylėti. Aišku, kad numirėliai neateis mūsų paraginti, atverti mums akių. Šiandien turime Gyvojo Dievo Žodį. Teatranda jis mumyse atgarsį, teišveda iš vienatvės ir egoizmo kalėjimų, kad galėtume pagauti amžinąjį gyvenimą, kuriam esame pašaukti (1 Tim 6,11-16 ). Viešpats šiandien tikrai negąsdina. Jis paprasčiausiai ragina statyti tiltus tarp tavęs ir manęs, tarp mūsų visų.
Bernardinai.lt