Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.
Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.
Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė.
Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“. Evangelija (Mk 7, 31–37)
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
„Efata!“ – „Atsiverk!“ – Šiuo paprastu žodžiu Jėzus išgydė kurčią nebylį. Evangelijos pasakojimas apie kurčio ir nebylio išgydymą mums atskleidžia, kaip Jėzus rūpinasi net fiziniais mūsų trūkumais. Tačiau šioje situacijoje slypi šis tas daugiau. Žmogaus fizinių trūkumų išgydymas buvo dvasinio išgydymo ženklas, kurį Jėzus nori suteikti kiekvienam iš mūsų. Iki tol šis žmogus buvo tarsi užmūrytas savyje, paliktas be komunikavimo ryšių su išoriniu pasauliu, negalintis nei girdėti, nei išreikšti savo minčių. Jėzui ištarus žodį, „tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo, kaip reikia“.
Stebuklingas išgydymas ne tik panaikina buvusią žmogaus negalią, bet ir perkeičia visą gyvenimą. Tai liudija džiūgaujanti minia: „jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“. Negebėjimas girdėti ir išreikšti savo minčių būdingas visų žmonių ryšiui su Viešpačiu. Negalime būti perkeisti, kol neišgirstame Viešpaties skelbiamos žinios. Jėzus atveria žmogaus gebėjimą išgirsti Dievo žodį ir išreikšti mintis. Šios dienos skaitiniai kviečia mus atverti savo ausis Dievo žodžiui ir išlaisvinti savo liežuvį, kad galėtume perduoti Tėvo meilę ir išganymo Gerąją naujieną kitiems. Jėzus nori, kad mes pamatytume, padėtume kitiems, kurie yra dvasiškai alkani, kurie yra lyg tas Evangelijos „kurčias nebylys“.
Bet prieš tai mes privalome leisti Jėzui pagydyti mūsų pačių kurtumą ir nebylumą. Jėzus nori išvalyti mūsų dvasines ausis, kad girdėtume Jo meilės žodžius. Jis trokšta išgydyti mūsų liežuvius, kad kalbėtumės su Juo. Jis nori išgydyti mūsų protą, kad nepasiduotume nepasitikėjimui, bei viskam, kas trukdo bendrystei su Juo.
Dalyvaudami Mišiose prašykime Viešpatį atverti mūsų ausis, kad išgirstume Jį. Prašykime, kad Jis atvertų mūsų akis, kad pamatytume Jį. Melskime, kad Jis duotų mums dovaną skelbti Jo gerumą ir meilę ir kad galėtume visa tai liudyti kitiems. Prašykime Jį atkurti mūsų dvasią, protą ir kūną tokiam gyvenimui, kokio Jis mums trokšta. Dievas tikrai tą padarys.
Bernardinai.lt