Rytoj Joninės, Kupolės arba Rasos šventė. Kaip pavadinsi, taip nesugadinsi? Teko skaityti, kad Joninės nuo Rasos šventės skiriasi. Anksčiau jos buvo švenčiamos atskirai, tačiau laikui bėgant jos, tarkim, „susispaudė“, tapo viena švente. Šiandien Jonines siejame su vainikų pynimu ir jų plukdymu, o Lietuvos etnologai sako, kad buvimas tarp žolynų, jų rinkimas ir būrimas yra Rasos šventės simbolika. Taigi ties žolynais ir apsistokime.
Mūsų krašte, kaip ir ne viename Lietuvos kaime, kur švenčiamos Joninės, dėmesys skiriamas augalams. Ne be reikalo apeigų vedėjai ragina žmones prieš pačią šventę ar jos metu prisirinkti įvairiausių žolynų. Būtinai jų turi būti neporinis skaičius (7, 9, 21…). Dažniausiai taip ir būna, kad jie nieko nelaukdami skuba į pievas, pakrantes ar pakeles skinti žolynų ir negalvoja apie pasirenkamų gamtos grožybių reikšmę ar simboliką. Iš tiesų puokštę ir reikia kurti pagal save, t. y. rinktis tokius augalus, kokie pačiam yra gražūs. Pagal juos sprendžiama apie asmenį, charakterį, bandoma numatyti jo ateitį. Pasakojama, kad žiedai puokštėje pranašauja gėrį, todėl etnologai teigia, kad verta tarp žolynų įpinti vieną kitą žydintį augalą. Įdomu, kad pozityviausias puokštes susikuria vaikai, nes šie skina tuos augalus, kurie jiems yra labai gražūs, o gražūs dažniausiai – žydintys. Tad jais vaikai atsiskleidžia pozityvumu, pritraukia gerą ir gražų gyvenimą.
O kol mes dar turime laiko, susipažinkime su augalais, kurių vieni gali mums atnešti sėkmę, o kiti pritraukti arba atskleisti mūsų neigiamą pusę.
Rūgštynė – simbolizuoja rūgštų gyvenimą.
Dilgelė – dilgindama kūną, dilgina gyvenimą.
Dygioji usnis – įdomus augalas – gražus, bet bado. Sakoma, kad jis pildo norus, tačiau su jais, kaip ir su augalu, reikia elgtis atsargiai. Svarbu jį įpinti atitinkamoje puokštės vietoje.
Jonažolė ir dobilas – laimę nešantys augalai.
Ramunė – simbolizuoja meilę.
Vaisiai – pavyzdžiui, žemuogės gali simbolizuoti vaikiškus norus arba tiesiog mažus vaikus…
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl