Į jau tradiciniu tapusį rugpjūčio 23-iosios, Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimą Seirijuose susirinko Laisvės kovų dalyviai, jų artimieji, šauliai, tremtiniai net ir iš aplinkinių rajonų, Lazdijų rajono savivaldybės atstovai, vietos gyventojai.
Po šv. Mišių už Lietuvos laisvės gynėjus ir pamokslo Seirijų Šv. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje minėjimo dalyviai iškilmingai nuėjo į Seirijų kapines ir čia prie partizanų kapavietės pagerbė Seirijų krašte kovojusius ir žuvusius partizanus.
Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis rugpjūčio 23-iosios minėjime Seirijuose prie partizanų kapavietės pagerbiant žuvusius kovotojus, padėkojo susirinkusiesiems ir puoselėjantiems istorinę atmintį.
„Laisvė niekada neduodama šiaip sau, ji aplaistyta krauju. Nors šiandien turime savo valstybę, valdžią, vėliavą, trispalvę ir himną, tačiau didysis kaimynas – Rusija, kuri vis dar siekia, siekė ir sieks, kad Pabaltijo tautos priklausytų jiems, varžo mūsų energetinę nepriklausomybę, kenkia kitomis priemonėmis. Jau ne kartą esu minėjęs, kad apie trys tūkstančiai Rusijos agentų, ir ne tik rusai, bet ir lietuviai vykdo propagandinę misiją, per žiniasklaidą skleidžia įvairią informaciją, todėl Lietuvos žmonėms kartais būna sunku susigaudyti, kur esame ir kur einame… Artėja svarbiausias Lietuvos valstybei įvykis – Seimo rinkimai. O agentai, dirbantys priešišką darbą, bando organizuoti, pakreipti įvykius taip, kad aukščiausioje valdžios institucijoje – Seime – sprendžiančiame mūsų tautos vardu, – susitiktų kuo daugiau palankių didžiajam kaimynui Seimo narių. Dėkodamas, kad susirinkote pagerbti mūsų didvyrių, kviečiu padirbėti: pasakyti žodį, patarti tiems, kurie eis į rinkimus ir balsuos, nes mūsų ateitis, Lietuvos ir valstybės ateitis priklauso nuo mūsų pačių. Viliuosi, kad mes laisvi būsime amžinai“, – sakė meras A. Margelis.
Renginio vedėja Seirijų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Nijolė Lepeškienė pakvietė padėti gėles, uždegti žvakeles prie juodo marmuro kryžiaus su užrašu „Žuvę už laisvę amžinai gyvi tautos atminty“ ir kapavietę puošiančių paminklinių lentų, kuriose įamžintos jau 144 kovotojų, žuvusių už tautos laisvę, pavardės, vardai ir slapyvardžiai. Ji pasidžiaugė, kad kiekvienais metais atminimo lentose atsiranda naujos pavardės. Šiemet naujai įamžintas seirijiečio Antano Jančiausko-Vaiduoklio atminimas.
N. Lepeškienė perskaitė ištrauką iš seirijiškės Izabelės Stašiauskienės apybraižos apie partizaną Antaną Jančiauską-Vaiduoklį, nuteistą kalėti ir mirusį lageryje. Deja, kūrinio autorė I. Stašiauskienė nesulaukė šio minėjimo. Ji ir visi, kovojusieji ir žuvusieji už Lietuvos laisvę, buvo pagerbti minute tylos. Laisvės gynėjo sesuo Janina Jančiauskaitė-Geraltauskienė taip pat dalyvavo minėjime, pasidalijo prisiminimais apie brolį, pasidžiaugė Lietuvos laisve ir šiandien laisvai plazdančia trispalve.
Prie žuvusiųjų Lietuvos laisvės gynėjų kapo susirinkę minėjimo dalyviai klausėsi Lazdijų tremtinių ansamblio „Žilvitis“ (vad. A. Kupčinskienė) atliekamų partizaniškų dainų, Aldonos Mikalonienės savos kūrybos eilių, skirtų partizanams. Prisimindami Baltijos kelią ir susikabinę už rankų prašydami Dievo pagalbos savo šaliai ir amžinos ramybės žuvusiems minėjimo dalyviai sugiedojo giesmę „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“.
Po minėjimo kapinėse visi rinkosi į popietę „Prisiminkime tuos, kuriuos privalome atminti“. Popietėje renginio svečias, partizanas Juozas Jakavonis iš Kasčiūnų kaimo (Varėnos r.) pristatė savo atsiminimų knygą „Šalia mirties“. Apie tai, kaip buvo rašoma knyga, ir savo įspūdžius apie istorines akimirkas, susijusias su tėvelio biografija, prisiminė ir papasakojo J. Jakavonio dukra Angelė Rukštelienė.
Popietėje koncertavo Lazdijų tremtinių ansamblis „Tremtinys“ (vad. R. Mazėtis ir O. Makauskienė), „Žilvitis“, veikė kraštotyrinės medžiagos ir fotografijų paroda „Prisiminkime tuos, kuriuos privalome atminti“. Joje – akimirkos iš jau septyniolika metų kasmet Seirijuose organizuojamo rugpjūčio 23-iosios minėjimo ir partizanų pagerbimo, kita vertinga informacija. Renginį, skirtą rugpjūčio 23-iajai, kasmet inicijuoja N. Lepeškienė, padedama Lazdijų, Druskininkų, Alytaus partizanų ir jų artimųjų. Už istorinės atminties puoselėjimą, surinktą istorinę medžiagą meras A. Margelis įteikė N. Lepeškienei simbolinį suvenyrą – „Rūpintojėlio“ skulptūrą, padėkojo ir išreiškė viltį, kad tradicija pagerbti partizanus bus gyva ir plėtojama.
Renginio iniciatorė N. Lepeškienė padėkojo gėles partizanų kapavietėje pasodinusiai Janinai Tumasonienei, už kapavietės priežiūrą – Seirijų kapinių prižiūrėtojai Onai Laukionienei ir kraštiečiui, teisininkui Vaidui Šalaševičiui, kasmet visokeriopai paremiančiam istorinės medžiagos rinkimą, partizanų pavardžių su slapyvardžiais iškalimą atminimo lentose.
Ramunė Šeštokienė, lazdijai.lt