Knygnešystė – tai išimtinis reiškinys tautų istorijoje. Be lietuvių, jokia kita tauta nėra turėjusi knygnešių nei paties šio žodžio savo žodyne. Todėl taip sunku mums išaiškinti kitataučiams, kas yra knygnešys, ar išversti šį žodį į kitas kalbas.
Knygnešiai – tai draudžiamosios lietuvių spaudos ir knygų gabentojai iš Mažosios Lietuvos ir jų platintojai Lietuvoje. Po 1863–1864 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia įvedė draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo 40 metų – iki 1904-ųjų.
Spaudos draudimo metais beveik visi lietuviški leidiniai buvo išleisti Mažojoje Lietuvoje. Todėl jie iš ten gabenti į Lietuvą ir platinti. Ši veikla buvo labai pavojinga. Reikėjo pereiti tris sargybų linijas. Tuos, kuriuos sugaudavo – bausdavo. Už draudžiamosios literatūros gabenimą, platinimą ir skaitymą buvo nubausta apie 2000 žmonių. Nepaisant to, atsirasdavo drąsuolių. Iš pradžių knygnešius darbui turbūt labiausiai skatino religiniai motyvai, paskui prisidėjo tautiniai ir kultūriniai.
Pirmuoju didžiuoju knygnešiu yra laikomas vysk. M. Valančius. Tai jis nusiuntė pinigų į Mažąją Lietuvą įkurti spaustuvei. Garsiausi Lietuvos knygnešiai: Jurgis Bielinis, Stanislovas Didžiulis, M. Jurgaitis, J. Kanclerius, S. Gižauskas ir kiti. Knygnešių buvo ir mūsų krašte: V. Markevičius iš Giluišių, Karolis Petruškevičius iš Žagarių, Povilas Kupstas, Vincas Kaminskas iš Kampuočių, Povilas Matulevičius iš Kreivėnų, Jokūbas Kazlauskas iš Krasnapolio valsčiaus, seserys Kraužlytės iš Vaitakiemio daugelis kitų. Knygnešius globojo kunigai, tarpo kitko: kun. Simonas Norkus, M. Simonaitis.
Navinykuose spaudos draudimo metais gyveno knygų platintojas Juozas Bielys. Žinių apie jį išlikę labai mažai. Gal kažkas galės papildyti surinktą informaciją? Man pavyko sužinoti štai tiek.
Juozas Bielys 1851 m. gegužės 13 d. tapo krikšto tėvu Onutės Berneikytės (Anna Berneykówna) iš Navinykų kaimo. Knygų jis gaudavo iš knygnešio Miko Vasiliausko, kuris nuo 1875 m. knygas teikdavo, tarp kitko, Seinų ir Punsko apylinkėms. Arkliais jis veždavo jas Šlynakiemio Šliaužiui, Burokų Maksimavičiui. J. Bielys bendradarbiavo su Pauliumi Kupstu bei kitais knygnešiais. Yra žinių, kad J. Bieliui spaudos palikdavo, tarp kitko, knygnešė Agota Zigmantaitė (1855–1951) iš Kalvarijos. Ji krepšelyje su knygomis nešdavosi katiną ar kitą gyvūnėlį. Tai gelbėdavo, kai būdavo sulaikoma kelyje. Kun. A. Grinevičius savo atsiminimuose Agotą Zigmantaitę pavadinęs knygnešių motinėle…
Žinome, kad knygnešiai glaudžiai bendradarbiavo su daraktoriais. Vieni nešė knygas, kiti mokė jas skaityti. Navinykuose daraktorius buvo Motiejus Milončis, Jurgio Milančiaus – vaistininko, daraktoriaus, knygnešių globėjo, brolis, gyvenantis Vievyje.
Kurioje vietoje galėjęs gyventi Juozas Bielys? Kokia jo gyvenimo istorija?
Šaltiniai:
B. Kaluškevičius, K. Misius „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1905“
P. Ruseckas (red.) „Knygnešys“, t. 2
„Aušra“, 1984/1, Pajaujis Jonas „Navinykai“
„Aušra“, 1983/2, Merkys Vytautas „Nelegalioji spauda Suvalkijoje iki 1905 m.“
Akta Stanu Cywilnego urodzeń parafii rzymsko-katolickiej w Puńsku 1851–1854
Marytė Malinauskienė, punskas.pl