Per vieną dieną susidūriau su dviem stereotipais. Vienai dienai tai daug per daug. Pagalvojau, kodėl nepasidalinus su Jumis savo apmąstymais. Taigi kaip Jums atrodo, kas kiekvienam atskirai yra stereotipas, ar jis neapsunkina gyvenimo? Man, pavyzdžiui, stereotipai padeda kurti, tiksliau, jie man padėjo susipažinti su esė žanru, išmokiusiu nebijoti išreikšti savo nuomonės.
Ką mums daro stereotipai?
Stereotipai neretai krenta mums po kojomis pačiu netikėčiausiu momentu. Dažnai tada, kai nori jie mus apriboti. Stereotipas yra žmogaus apribojimas. Pabandykim įsivaizduoti, kad į darbo pokalbį ateina žmogus su tatuiruotėmis ant kaklo. Greičiausiai darbdavys pagalvos taip: „Jau šitas, matyt, geras. Ilgai nepadirbs. Turėsiu dar bėdų su juo. Tikriausiai nerimtas, nepastovus, neatsakingas. O gal dar ir narkomanas!“ Nemeluokim sau ir nebijokim prisipažint, kad dalis iš mūsų panašiai pagalvotų. Mes, žmonės, mėgstame klijuoti etiketes tiems, su kuriais net nespėjame susipažinti. Psichologai sako, kad toks etikečių dėliojimas artimas diskriminacijai. Mūsų krašte taip pat ne itin palankiai žiūrima į tatuiruotes. Būta pasakojimų, kad prieš daug metų kūną piešdavosi tik kaliniai, vadinamieji visuomenės blogiukai. Toks požiūris išliko iki šių dienų (ypač vyresniųjų kartoje). Žmonės, kurie savo kailiu patyrė nuoskaudų dėl stereotipinio kitų požiūrio, teigia, kad tai neblogai gali prišiukšlinti gyvenime ir blogiausiu atveju gali užkirsti kelią svajonių/tikslo link. Neseniai skaitytame straipsnyje keliama stereotipų skiepijimo ankstyvajame amžiuje problema. Klausiama, kodėl mergaitėms perkamos rožinės viryklės, skalbimo mašinos, lygintuvai, o berniukams mėlyni automobiliukai, lėktuvai, įrankiai?
Mokslininkai sako, kad nuo jaunų dienų vaikams parodoma jų pozicija visuomenėje. Jie teigia, kad taip pratinama mergaites užsiimti grožiu, švara ir tvarka, o vyrus domėtis fiziniais, moksliniais darbais. Labai dažnai jie suaugę pasilieka prie tų pačių “įrankių” ir nedrįsta prisiliesti prie “vyriško” arba “moteriško” darbo. O kas, jeigu užaugusi mergaitė nori tapti, pavyzdžiui, informatike? Nori užsiimti programavimu? Jeigu ji to nori, to ir siekia. Nors pakeliui ne kartą gauna per kelius ir suklumpa, bet nepasiduoda. Viename reportaže lietuvė moteris išdrįso garsiai papasakoti ne itin malonų praeitą kelią, kuriuo eidama siekė tapti diplomuota ir sėkmingai dirbančia IT specialiste. Anot jos, jau pačiais pirmais studijų metais susidurdavo su grupės, kurios daugumą sudarė vyrai, keistais žvilgsniais, jaučiamu nepasitikėjimu moters jėgomis pasirinktoje studijų kryptyje. Be to, jai tekdavo prieš dėstytoją ginti pačios atliktus darbus, kurių kokybė būdavo žymiai geresnė už vyrų atliktas užduotis. Dėstytojams kildavo įtarimas. Mat moteris negalėtų savarankiškai atlikti aukštos kokybės darbo. Psichologai sako, kad negalima leisti stereotipams formuoti nuomonės apie atskirą žmogų. Stereotipas, tai trumpiausias ir greičiausias kelias įvertinti (jei ne nuvertinti) ir sugrupuoti žmones. Mes savo krašte irgi turime savus stereotipus. Kai kurie nesilpsta jau daugelį metų. Kai kurie supykdo žmones, išskiria bendruomenes… Stereotipų įtaką gyvenime tiriantys mokslininkai sako, kad kartais jie padeda susivokti pasaulyje, tačiau vien jais vadovautis gyvenime irgi negalima.
Išvada tokia – stereotipų problema, tai dar vienas taškas mūsų gyvenime, kuriame reikia mokėti susirasti harmoningą vidurį.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl