Jurgita Stankauskaitė. Alė troškina!

Kap cik karščau, tep gerc norisi. O po sunkaus darbo, atrodo, paslankis po kranu visų kranų prarysi, geri ir geri, vanduoj nespėja bėgc. Da gerai, jai cik vandenį žmogus gera. Blogiau, kap pažūrai, kad vasaros karščus kici mėgina saldžuose gėrymuose paskandzyc. Argi jiej nežino, kiek tose cukrinėse cudomijose yra cukraus, kiek konservantų ir visokio kitokio paibelio? Dzieduliai būt išjuokį, kad naujuose čėsuose žmogus moka būc an ciek nedasprotėjis. Taigi jiej baisiai gerai žinojo, kad švarus vanduoj yra gerausia atgaiva. Acigera vandenuko ir jau burnoj netroškina. Nesbijokit gerc iš krano vandenio. Pas mus is da baisiai švarus. Nešneku apė tuos nabagus, katriej traukia vandenį iš Pelalių. Po tį kokių pertvarkymų vanduoj in vandenį nepanašus. Gynk Dzieve tokį gerc. Alė ir tį su čėsu sustvarkis. Kantrybės.

Gediminas po liepa

Kap jau sakiau, gerausia žmogus acigera švaru vandeniu. Tep buvo visadu. Ir tep bus. Nesduokit muilyc akių skaniausiais gėrymais. Sanais sanais čėsais tepgi buvo naudojamas cukrus visokiem gėralam saldzyc, ale viskas buvo naudojama su saiku ir cik čės no čėso. Ne paslapcis, kad žmogų visadu viliojo saldus gėrymukas. Pirmiausia lietuviai saldumų malšino beržų ir klevų sulu. Vaikai, ar ragavį kadu beržo sulos? Ar buvo nusvedis jus dziedulis parodzyc, kap galima prisrinkc švaraus medzo vandenuko? Jaigu ne, griebkit jaucį už ragų, kol čėsas. Paskui užaugį gailėsitės tokių dalykų nematį ar neragavį savo krašti.

Kiek vėliau žmogus sumisno visokias žolukių (avietių, liepukų, kmynų, mėtų, krapų) arbatukes – šaltas ir šiltas. Alė jau pac, kap tus sakė, kilniausias gėrymas buvo midus. Paskui acirado gira, arbatžolių arbata, kava, kakavas ir tep toliau, ir panašai. Inkopį in liepos mėnasį girekas būtų nepasdalyc baisiai skaniu liepukų gėrymo receptu. Visi kiba mokam isivyrc liepukų arbatos. Gal aršau su jaunesniais, ba ciej tai nežino, nei kap tų liepžiedzų gauc. Imkit išmokykit savo vaikus, kol čėsas, ba tokios žinios tuoj ir pranyksta. Taigi varcydama tokių savo knygutį, kur surašyci sani geri lietuvių valgiai, užkandzai ir visokiausi gėrymai, radau liepukų gėrymo receptų. Pamėginau. Baisiai skanu, o da prie vasarai ir liepai kap rozas cinka. Pasruošč raikia 1 sciklinį obuolių arba avietių sūlcų (dartės avietių čėsas, tai su jom oi kap gardu!), 100 g medaus, 10 g liepukų, 0,5 l vandenio (cik ne to pelalinio!). Liepukus užpylkit karštu vandeniu ir pavyrkit kelias minutes. Paskui nukoškit. Indėkit medaus, gerai išmaišykit ir supylkit sūlcis. Ir viskas. Gerkit in sveikatų. O da žinokit, jeigu vasarų pasgavot kokių nesveikatį, tai šitas gėrymas su avietėm pac tas. Nu tai nesnauskit, aikit, kol čėsas, liepukų skyncis!

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl