Ar jau daržai nuimci? Bulvės nukastos? Kopūstų galvos sustacytos sklepo kampi? Ne? O tai ko jūs laukiat? Argi nežinot, kad šandė prasdeda bobų vasara? Ankscau ir aš nežinojau, kų tį jinai raiškia. Tai ne bilė sau čėsas.
Pasirodo, sanais čėsais, kap da lietuvių dzievai gyveno medzuose ar po kvietkuco žiedlapiu, boba buvo tokia dzievybė, katrį dabojo derlių. Ir labai jų visi gerbė. Bobų vasara prasdėdavo bulviakasiu, o kap seniau bulves kasė cik moteriškės, tai tep jos ir meldėsi tai bobai, kad rankanc būlves būtų geras oras – saulė šviestų ir būtų gan sausa, neraikėtų maudzycis purvyni ar klampian molin. Nu ir tep buvo priimta, kad toj bobų vasara prasdeda dzvidešim pyrmo ir beigiasi dzvidešim devinto. Kas da derliaus nenuėmis, tai bobų vasara pac tas! Alė kad būtų įdomiau, gamta daro savo ir ne kasmet būna tos kelios paskucinės šilto oro dzienos.
Vasarai in pabaigų
Šnekanc apė pacų bobų pavadzinimų, tai visi žinot, kad mėgstama moteriškes vadzyc bobom. Pagal mani baisiai negražai, alė ca jau nieko nepadarysiu. Taigi raikėtų acimyc, kad toj sanų čėsų boba, tai pagyvenusi moteriškė. Bobom nevadzytos jaunos mergos. O todia, ba bobų vasara, tai ne mergų vasara. Paprasta insidėmėc tokį dalykų: pavasaris siejosi su vaikysti, kadu viskas pradeda augc, kalcis daigai; vasara su jaunysti, kadu viskas žydzi, žaliuoja; ruduoj su subrandusio žmogaus gyvenimu, o va žiema su sanatvi. O kap bobų vasara būna rudenio pradzoj, tai ir siejasi su vyrasnėm moteriškėm.
O tep cikrai man bobų vasara siejasi su voracinkliais (pavyždžui, Čekijoj šitas čėsas vadzinamas voracinklių vasaru). Ankscau nežinojau, kadu tį prasideda bobų vasara. Kap rudeniop pamacydavau pylnas balas (ca apė pievas šneku) voracinklių, tai tep suprasdavau, kad va jau bobukės ateina. Baisiai mėgau ir toliau mėgstu bobų vasarų. Gražu visur, šilta, net norisi tvarkų daryc sodelin, daržalin nukirpc sudzūvusius gėlių žiedus ar lapus. Mėgstu šitų čėsų da ir todia, kad… a, ciek to, nesakysiu!
Bučkis, mama!
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl