Pirma mintis – kuo šiemet nustebins Helovinas?
Sveikas, dienorašti.
Kaip jau galėjai suprasti, žadu pasikalbėti su tavim apie Vaiduoklių šventę. (Ne aš sumaniau Heloviną pakrikštyti lietuvišku atitikmeniu. Nors čia tas krikštas irgi ne vietoj… Tiek to.) Klausimas pirmiau prilipo prie lapo nei pasilabinimas su tavim. Negaliu paaiškinti, kodėl būtent taip, bet, ko gero, iš įpročio. Pats matai, kad seniai tau nerašiau. Atsipeikėjau turinti dienoraštį po minčių apie netekties momentus. Supratau, kad jau seniai tave apleidau ir būtent tokiu laikotarpiu reikia tave papuošti moliūgais.
Gal tu man padėsi atsakyti į klausimą, kodėl galvoju apie Heloviną, jeigu nei aš, nei kas nors iš aplinkinių nešvenčia iš Vakarų atkeliavusios šventės? Galbūt tai ženklas, kad ir šitam krašte kada nors bus įleista pramogomis ir linksmybėmis nusėta Vaiduoklių šventė? Atsimink, kad uždaviau šį klausimą 2017 metų lietingą rudenį. (Tokį patį, kaip ir visi metai. Žmonės, įsivaizduokite, kad šiemet nebuvo vasaros! Šį kartą rimtai.) Įdomu, kaip čia tas Amerikėj populiarus vakaras atrodys, pavyzdžiui, kokiais 2050-aisiais.
Šiandien moliūgai ir jų draugai vaidenasi kol kas tik parduotuvių lentynose arba vieno kito kieme. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad jie negražiai atrodo prie namo durų. Taigi jie baisiai gražūs! O ir juos pjaustant ne tik patiriamas meninis džiaugsmas, bet ir nauda iš išskrosto vidaus. Moliūgų sriuba – greičiausiai pasaulyje paruošiamas skanumėlis. Bet turiu tyliai prisipažinti, kad man jau pakankamai metų, o dar niekada gyvenime negėriau moliūgų skonio kavos. Skamba neskaniai? Atseit tai vienas geriausių rudens gėrimų. Nieko. Pasivysiu kitus.
Tai tiek mūsų to Helovino paveikslo. Gali būti, kad yra švenčiančių jį namuose, draugų rate, bet čia jų reikalas. Iš kur man žinoti, kas dedasi už jų durų rakto skylutės? Labai norėčiau, kad mūsų Vėlinių koncertai neužgestų, kad tik neprarastų nepaprastos auros. Sudėtinga nupasakoti, kaip žmogus jaučiasi tą vakarą. Tiesiog. Nepaprastai. Imu sau ir pamąstau, ar neateis ta diena, kai ir čia ims vaidentis gatvių persirengėliai? Gal ir nieko tokio, jeigu jų šmaikštumas prasidėtų ir baigtųsi saldainių prašymais. Bet tik tiek. Nieko daugiau.
Norėtųsi dar keliomis mintimis pasidalinti su tavim, bet žinok, kad bijau jas įspausti lape. Vietomis esu senamadiška. Atsargos niekada nėra per daug.
Ir tu būk atsargus.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
…kaip nykiai atrodo Lietuvos miestelis Švėkšna, pasišovęs tapti helovinų sostine. Taip nutinka, kai protas nuplaukia, o vietoje jo atiranda nesuvaldomas noras būti „pažangiu“, „netradiciniu“, žodžiu „šuolaikišku“. Šiuos epitetus rašau kabutėse, nes tai , ką sugalvojo kažkoks vietinis kultūros (?) veikėjas yra tiesiog be galo kvaila. Jurgita, nusiųski tiems švėkšniėčiams nuorodą į mūsų Vėlinių koncertą. Kad pamatytų, jog Vėlinės yra nepakartojama proga pagerbti savo protėvius. Indėnams ar meksikiečiams palikime jų papročius, jie tikriausiai supranta, kam ir kodėl skaptuoja moliūgus. Užuojauta švėkšniečiams, pagarba tiems, kurie mūsų krašte pradėjo prasmingą Vėlinių minėjimą, pagarba tiems, kurie tęsia šią tradiciją.
O moliūgus išties verrta auginti. Skanaus