Šitą straipsnį ruošiausi rašyti jau tada, kai „Gertrūdos“ knyga laukė skaitytojų, kai nebuvo aišku, ar iš viso bus išleista. Šiandien „Gertrūdos“ komiksą jau galima įsigyti knygynuose!
Iš pirmo sakinio nieko nesupratote? Jūsų vietoje ir aš padėčiau klaustuką.
Kas yra „Gertrūda“?
Tai Gerdos Jord komiksų knygos pavadinimas. Komiksas arba grafinė novelė išleista šių metų vasarą. Autorė kelis kartus bandė ją išleisti. Niekaip nepavykdavo. Šį kartą, kol ji pasiekė spaustuvę, jos pasirodymas priklausė tik nuo skaitytojų palaikymo. Kadangi Lietuvoje komiksus leidykloms leisti yra rizikinga, G. Jord ryžosi projektui „Knygstarteris“[1]. Autorė turėjo prašyti žmonių pagalbos. Kaip mes galėjome jai padėti? Iš anksto įsigyti knygą, tiksliau, ją rezervuoti. Tai padaryti turėjo mažiausiai 500 skaitytojų.
Kam skirta „Gertrūda“?
„Gertrūda“ skirta jaunimui ir suaugusiems, bet tikriausiai įdomiausia ją būtų skaityti Y kartos atstovams, t. y. tiems, kurie gimė „ant Nepriklausomybės slenksčio“. Tai komiksas apie „kartą, kuri dar žiūrėjo „Mauglį“ per „Šilelį“, bet po kelerių metų turėjo mokytis dirbti kompiuteriu. Kuri mokėsi n-tojoje vidurinėje mokykloje, iki nakties žaisdavo su draugais kieme, klausėsi „Fojė“, turėjo mobilųjį telefoną „Nokia 3310“, rinkdavo „Turbo“ gumos paveikslėlius, patyliukais sliūkindavo į savo kambarį po mokyklos šokių, matė, kaip tėvai Kauno klinikose duoda kyšius seselėms, pirmą kartą į užsienį išvyko užsidirbti skinant braškes ir išgyveno daug kitų dalykų, kuriuos ši knyga pažadina iš atminties miegamojo. Kartu tai ir jautrus pasakojimas apie draugystę, šeimą, meilę, savęs paieškas.“[2]
Kuo įdomi „Gertrūda“?
Visų pirma tuo, kad tai yra komiksas. Šiek tiek panašus į tokius, kokius skaitėme vaikystėje. Gal dėl to keista įsivaizduoti suaugusiųjų knygą, kurioje didelę dalį užima piešiniai. Grafinis pasakojimas pats kalba. Nereikia skaitytojui didelių vaizduotės pastangų.
Ką aš manau apie šią knygą?
Kadangi skaičiau tik elektroninio varianto dalį (nes tik tiek buvo galima), recenzijos nepateiksiu. Iš to, kiek susipažinau, siūlyčiau įsigyti komiksą, kurio puslapius tiesiog valgai net nemirkteldamas. Nors tokią Lietuvą, kokią pristato autorė, atsimenu tik iš mokyklinių kelionių į didžiausius šalies miestus, beskaitydama ne kartą imdavau ir paleisdavau šypsnį „Gertrūdai“ už sugrąžintus prisiminimus.
Jurgita Stankauskaitė