Atėjo fariziejų, kurie, spęsdami Jėzui pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną.
Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“
Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti“.
Tuomet Jėzus prabilo: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. O nuo sutvėrimo pradžios ‘Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Todėl, ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria!“
Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“.
Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip vaikas, – neįeis į ją“.
Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas. Evangelija (Mk 10, 2–16)
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius
Širdies kietumas. Tai vienintelė priežastis, pasak Viešpaties Jėzaus, kuri verčia įvesti pataisų, papildymų, paaiškinimų, išlygų Dievo įsakams. Ne pasikeitęs laikmetis, ne priešiška atmosfera, ne dar kitos priežastys, bet tik ši viena vienintelė – širdies kietumas.
Nuodėmės sužeista širdis nebepajėgi laikytis pradžioje sukurto Dievo plano, kuris yra nekintantis ir nekeičiamas. Kieta širdis nebenori pati keistis, bet nori keisti Dievo įsakymus. Žmogus nepasitiki Dievu, ir šis nepasitikėjimas sužeidžia visus jo santykius.
Tačiau Viešpaties atsakas į žmogaus širdies kietumą yra tiesa ir meilė.
Tiesa, patvirtinant nekintamą Dievo įsakymą, ir meilė, kviečiant Jame ieškoti naujos širdies ir naujos dvasios.
Kartokime šiandien su psalmininku: „Sutverk man tyrą širdį, o Dieve.“
Bernardinai.lt