Visos respublikos, ne tik Vilniaus miesto, kultūrinį gyvenimą sudrebino nauja Šarūno Saukos paroda. Nuo sausio mėnesio pradžios paroda „Žmogus su Saukos veidu“ pasiekė visus lankomumo rekordus (kartais per dieną apsilanko daugiau kaip tūkstantis žmonių). Tokio įvykio, žinoma, nepraleido ir Užsienio lietuvių studentų klubo nariai – jie kovo 3 dieną apsilankė Nacionalinėje dailės galerijoje. Nors jau buvo vakaras, lankytojų gausa stebino.
Ir prie mūsų gido, gerbiamo Vytenio Buroko, plėtėsi klausytojų ratas. Iš tikrųjų be gido šioje parodoje neįdomu, chaotiška ir kartais net baugu. Tačiau Šarūno Saukos kūrybos mastai, paveikslų matmenys ir minčių gilumas tiesiog pribloškia. Parodoje galima pamatyti 100 Šarūno Saukos darbų, sukurtų nuo 1978 metų. Dar labiau neįtikėtinos jo kasdienių reiškinių interpretacijos ir supratimas. Galbūt lankytojui aiškumo dėlei darbai suskirstyti ciklais „Ritualas“, „Aukojimas“, „Sąmyšis“, „Būsenos“ ir t. t. Pats autorius savo kūrinių nekomentuoja, todėl visa, ką matėme ir išgirdome iš gido, tėra vien interpretacijos.
Viena aišku, kad kūriniuose lyg du poliai atsiskiria žmogus ir minia. Vienuose paveiksluose ta asmenybė – žmogus, – nori išsiskirti iš minios, kitą kartą susilieja, ir lankytojai nebesupranta, kur tas „žmogus su Saukos veidu“. Tačiau kad ir kaip būtų keista, autoriaus darbuose herojui visada yra atsitraukimo erdvė – lyg skylė, lyg beribis vandenynas, lyg tolumoje nykstantys toliai. Vadinasi, žmogus laisvas savo pasirinkime – kada eiti su minia, kada likti pačiam su savimi. Užsienio lietuvių studentus žavėjo ryškios kūriniuose naudojamos spalvos, kruopštumas ir smulkmeniškumas kiekvienoje detalėje. Daugelis parodos paveikslų yra autoriaus nuosavybė, tačiau jo kūriniais žavimasi Amerikoje, Australijoje, Europos šalyse. Ir mums džiugu, kad teko prisiliesti prie šio išskirtinio talento ir neeilinio mąstymo žmogaus darbų. Tikimės, kad kitą kartą autoriaus personalinių parodų taip ilgai laukti neteks.
Užsienio lietuvių studentų klubas dėkingas ŠMM už galimybę aplankyti Šarūno Saukos parodą „Žmogus su Saukos veidu“.
Irena Kowalewska, punskas.pl