Kaimų tuštėjimas įgyja pagreitį. 2010-aisiais savo išvykimą iš kaimo į užsienį deklaravo per 20 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kaimų į miestus pernai pabėgo beveik 17 tūkst. žmonių. Tačiau politikai nė nebando to stabdyti, o elgiasi paprastai: nelikus žmonių, tiesiog naikina kaimų pavadinimus. Tauragės rajono savivaldybė nusprendė ištrinti 22 kaimus, o tokį sprendimą vakar palaimino ir Vyriausybė. Tiesa, 4 kaimai, t. y. Adakavo I ir Adakavo II bei Pryšmantų I ir II, bus tiesiog sujungti į Adakavo ir Pryšmantų kaimus. Dar kaimai neteks pavadinimo „Geležinkelio stotis“. Tačiau likę 16, daugelis – itin archajiškais pavadinimais, bus paprasčiausiai nušluoti nuo Lietuvos žemėlapio, o jų teritorijos priskiriamos kitiems kaimams.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vietos savivaldos politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Tranylienės tvirtinimu, Tauragės savivaldybė tiesiog pirmoji susigriebė įgyvendinti dar sovietmečio vykdomųjų komitetų sprendimus. Pasak jos, „pavadinimai egzistavo registre, informacinėse sistemose, tačiau teisiškai turėjo būti panaikinti – buvo vykdomųjų komitetų motyvacija, veikiausiai, kad neliko žmonių“. Bet, A. Tranylienės tvirtinimu, dėl to vykdomos gyventojų apklausos. Valstybės įmonės Registrų centro atstovas Aidas Petrošius neslėpė, kad suplanuota „sutvarkyti“ 300 Lietuvos kaimų. Esą daugelis jų buvo pasmerkti išnykti 1986-1988 metais, o nepriklausomybės metu buvo tik pavieniai sprendimai.
Parengta pagal ELTĄ