Lietuva – Europos Sąjungos šalis ir jos bendrojo lavinimo mokyklų paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvoje gimę ir augę piliečiai, bet ir dėl ekonominių motyvų, šeimos susijungimo, dėl išsilavinimo ar darbo, pabėgėlio statuso ar prieglobsčio siekimo tikslu atvykusių asmenų, tremtinių, politinių kalinių, reemigrantų vaikai. Šių žmonių socialinės integracijos teisinio pagrindo kūrimas vyksta labai intensyviai ir švietimas yra laikomas viena iš svarbiausių tos integracijos sričių. Siekiant padėti šiems vaikams lengviau integruotis, kuriama tam tikra mokyklos kultūra, skatinanti užsieniečių vaikų socializaciją.
Spalio 9-12 dienomis Vilniaus lietuvių namuose lankėsi projekto „Kalbos mokymas – lemiama socializacijos sąlyga“ dalyviai iš Ispanijos, Italijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos ir domėjosi užsieniečių mokymo Lietuvoje galimybėmis bei šios mokyklos patirtimi užsieniečių vaikų kalbos mokymo, socializacijos srityse. Šiuo metu Vilniaus lietuvių namuose ugdomi vaikai iš 22 pasaulio šalių.
2012 m. pradžioje, preliminariais Gyventojų registro ir Užsieniečių registro duomenimis, Lietuvoje gyveno 31 403 užsieniečiai (užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės). Jų skaičius sudaro 0,98 proc. visų gyventojų (Migracijos departamento duomenys , 2012-02-06). Nors skaičiai ir neatrodo dideli, tačiau su įvairiausiomis problemomis jau susiduriama ne tik mokyklose. Pasaulis, kurį technologijų fanai mėgsta vadinti „besieniu“, yra aiškiai padalintas pagal „Imigraciją valstybių sienų atžvilgiu“. Pasaulinės apklausos duomenimis, 34 proc. pasaulio tai vadina „geru dalyku“, o tuo tarpu 38 proc. – „blogu“. Neto imigracijos rėmimo indeksas yra neigiamas – 4 proc. Lietuvos imigracijos indeksas yra dar neigiamesnis – 39 proc. (Migracijos departamento duomenys / Tyrimas „Lietuvos ir pasauliniai duomenys. Imigracijos rėmimo indeksas“). Imigracijos tendencijas Lietuvoje, imigracijos politiką ir integracijos priemonių įgyvendinimą, visuomenės nuomonę apie imigrantus apžvelgė ir projekto dalyviams pristatė Etninių tyrimų instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro lektorius Karolis Žibas. Apie galimybes mokytis valstybinės kalbos kalbėjo Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Kalbų mokymo centro „Lingua Lituanica“ vadovė Irena Kruopienė kalbėjo, jog kalbos mokymas per kultūros ir istorijos pažinimą duoda greitesnius rezultatus ir lengvesnę socializaciją. Užsieniečių vaikų ugdymo organizavimo aspektus, problemas bei teisinį reguliavimą, taip pat kalbos mokymo klausimus bei daugiakalbę mokyklą pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo l. e. p. departamento direktorė Gražina Šeibokienė. Vilniaus lietuvių namuose susirinkę projekto dalyviai dalinosi savo šalių bei švietimo įstaigų patirtimi dirbant su imigrantais, stebėjo atviras pamokas, kalbėjo su naujai atvykusiais mokiniais, analizavo problemas kartu su mokyklos psichologe Inga Aleknavičiūte, socialine pedagoge Aurelija Bliūdžiūte, socializacijos skyriaus vedėja Ineta Baubiniene, stebėjo atviras lietuvių kalbos mokytojų Aušros Dambrauskienės bei Violetos Bartkienės pamokas. Šios pamokos ir pokalbiai su naujai į mokyklą atvykusiais, lietuvių kalba nekalbančiais vaikais paliko vizito dalyviams didžiausią įspūdį. „ Tikiu tuo, ką matau – laimingus, linksmus, motyvuotus vaikus“ , – kalbėjo Austrijos privačios mokyklos direktorė Elisabeth Schneider-Brandauer. „Visa tai, ką išgirdau ir pamačiau Lietuvoje: jos istoriją, pastangas išlaikyti savo kalbą, pastangas mokyti šios kalbos naujai atvykstančius, siekį susigrąžinti lietuvius iš viso pasaulio bei galimybes, kurios sudaromos kitataučiams, stipriai pakeitė mano suvokimą apie šią šalį, jos žmones ir pakeitė požiūrį į imigrantus“, – kalbėjo Stephen Smith iš Craigavono tarpkultūrinio centro, kuriame sprendžiami imigrantų kalbos mokymo, socializacijos, įdarbinimo klausimai.
Šio projekto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Vilniaus miesto istorija, pasivaikščioti po senamiestį, apsilankyti Operos ir baleto teatre, buvo šiltai priimti Lietuvos Respublikos Seime.
Vilniaus lietuvių namai dėkingi Švietimo mainų paramos fondui už galimybę pristatyti savo veiklos patirtį ne tik Lietuvos pedagogams, bet ir Europos švietimo darbuotojams, nes projektas buvo finansuotas iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią minėtas fondas administruoja.
Užsienio lietuvių švietimo centro vedėja
Asta Turskienė