Maltos ordino pagalbos tarnyba – viena didžiausių Lietuvos socialinės pagalbos organizacijų, vienijanti daugiau kaip 1200 savanorių ir veikianti 40 vietovių. Šiltas maistas seneliams vežamas 17 miestų, savanoriška priežiūra namuose vykdoma 13 miestų. Maltiečiai turi 13 vaikų dienos ir jaunimo centrų, 5 Senjorų klubus, dirba su neįgaliaisiais, benamiais, turi apie 500 jaunų žmonių vienijančią organizaciją Jaunieji maltiečiai. Visų Lietuvos maltiečių tikslas – padėti skurstantiems, vargstantiems, ligoniams, neįgaliesiems. Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad kartu – kas aukodamas savo laisvą laiką, kas pinigų – galime keisti į gera šių žmonių likimus.
Prieš Kalėdas mūsų organizacija (maltiečiai) jau 11-us metus vykdo labdaros akciją „Maltiečių sriuba“. Jos tikslas – surinkti lėšų, kad visus ateinančius metus galėtų padėti skurstantiems seneliams. Lietuvos pensininkai gyvena itin kukliai, o jei užgriūva ligos, už likusios gyvenimo kriaukšlės kabintis vienam pačiam tampa nepakeliamai sunku. O dar tas lietuviškas kuklumas – dauguma senolių sunkų gyvenimo kryžių neša tyliai, nedrįsta prašyti, jie tiesiog nebyliai egzistuoja ligų įkalinti savo namuose.
„Lietuvoje skursta daugiau nei ketvirtis šalies pensininkų, – tokia liūdna statistika dalijasi Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis. – Netekę ar palikti artimųjų, jie ne tik negali džiaugtis užsitarnauta oria senatve, bet net ir paprasčiausiai išgyventi.“ Maltiečiai skuba tokiems žilagalviams į pagalbą su maistu ir geru žodžiu, globoja juos namuose – juk geriausiai žmogus jaučiasi sau įprastoje aplinkoje, kaip sakoma, namuose ir sienos gydo. Be to, dažnas vargstantis senolis neturi lėšų susimokėti už globos namų paslaugas. Iš viso maltiečiai vienokią ar kitokią pagalbą teikia daugiau kaip 2500 senolių, bet jos poreikį patiria gerokai daugiau Lietuvos žilagalvių. Negalime patenkinti visų reikmių – tam trūksta lėšų. Graudžiausia būna, kai vargo prispaustas senolis taip ir iškeliauja, nesulaukęs mūsų dėmesio, pagarbos.
„Atvežęs maistą ir paskambinęs į duris, paprastai ilgai klausausi kiekvieno garso už durų, – pasakoja Vilniaus senoliams šiltą maistą vežiojantis maltietis Mantas. – Kurį laiką būna tylu, vėliau pasigirsta tylūs bilstelėjimai, lėtas kojų čiuženimas. Pagaliau atsidaro durys ir išvystu įsikibusį į vaikštynę ar ramentus senelį. Pakviečia į savo skurdžią virtuvę, įpilu jam iš termoso karšto valgio. Paprastai būnu vienintelis, šiandien jį aplankęs… Tačiau ne visi gali ir duris atidaryti. Yra nepakylančių iš lovos – tiesiog manęs laukdami palieka neužrakintas duris. O jeigu ir durų neatidaro, ir nepalieka atrakintų – tada nelaimė. Dažniausiai su tuo žmogumi jau nebetenka bendrauti…”
Panašias graudžias istorijas pasakoja ir kaunietis maltietis Vaidas, su sriuba kasdien skubantis pas savo globotinius. Vaido lyg giminaičio laukia Pranutė. Atvėrusi duris ji šypsosi, nors kiekvieną žingsnį lydinčio skausmo ir dėl negalios užgesusių svajonių jos gyvenime su kaupu. Dėl sunkios ligos neteko abiejų kojų, kurias jau 53 metus Pranutei atstoja protezai. Bėgant metams, žingsnį žengti jai darosi vis sunkiau, tad gali pasikliauti tik gerų žmonių pagalba.
96-erių Birutė irgi dėkoja už sočią sriubą, bet sako, pagalbos tikrai neprašytų, jei būtų gyva jos dukra. Prieš 16 metų anapilin išėjusios dukters senutė gedi iki šiol. „Dievo su ašarom meldžiau, kad mano vienintelį vaiką išgelbėtų. Nepadėjo. Mano dukra labai gera buvo, kąsnį per pusę valgėm.” Senutės pensija – 195 eurai. Taupydama kiekvieną centą, ji vargais negalais sumoka už butą, vaistus, o maistui nelieka beveik nieko. Maltiečių globa jai – tikras išsigelbėjimas.
Nuo akis badančio skurdo Kauno maltiečiai išgelbėjo ir 85-erių Marytę. Prieš kelerius metus ją pamatė besirausiančią šiukšlių konteineryje. Pagalbą senutė priėmė ne iš karto – buvo gėda.
O štai 88-erių ignalinietė Bronė sako bijanti net pagalvoti, ką reikėtų daryti, ko šauktis, jei ją globojanti maltietė Rasa negalėtų ateiti. Senutė viena kaip pirštas – vyras mirė jaunas, sūnus žuvo 39-erių. Kol maltiečiai gaubia senutę rūpesčiu, ji jaučiasi ramesnė, saugesnė, sotesnė. Už kasdieninę pagalbą, už žmonių gerumą Bronė atsilygina, kuo gali – malda.
Skurdas, bejėgiškumas, ligos ir vienatvė – graudžiai panašios visų globojamų senolių istorijos. Tačiau daugeliui jų artimųjų užmarštis yra daug baisesnė net už ligas ar nepriteklių. Tad prisiminkime juos – tolimame vienkiemyje gyvenančią mokytoją, kažkada kaimo gražuole vadintą pardavėją, nešykštėjusią Jums saldainių, pirmą aitvarą padėjusį pasigaminti kaimyną…
Žinoma, šiandien mums labiau rūpi šventinis džiugus šurmulys, susitikimų laukimas – nesinori kalbėti apie liūdnus dalykus. Bet juk Kalėdos – geriausia proga dalytis gerumu. Tai proga pagalvoti, kad ne visų šventinis stalas bus gausus ir sotus, kad ne visus aplankys išsiilgę artimieji. Tad sustokime, prisiminkime tas išmintingas, daug mačiusias senolių akis. Ir, jei negalite patys apkabinti atjautos nusipelniusius mūsų senolius, pasikliaukite maltiečiais. Tikrai stengsimės visus aplankyti ir pradžiuginti.
Šventės greit praeis, dovanoti norinčių ratas sumažės. Maltiečiams prasidės kasdienis darbas – vienišų senjorų lankymas, sriuba, globa… Ir taip visus metus. Esame pasiruošę vykdyti savo įsipareigojimus, bet reikia Jūsų pagalbos. Prisidėkite auka prie paramos akcijos „Maltiečių sriuba“. Ji sujungia visus, ir tik nuo mūsų priklauso, ar bus gera Lietuvoje gyventi, ar sugebėsime pasirūpinti savo tėvais, seneliais, ar mokėsime ištiesti pagalbos ranką vienišam ir vargstančiam kaimynui.
Mieli tautiečiai, iš užsienio aukoti galite:
Tiesiai į MOPT sąskaitą LT29 4010 0424 0397 4431 (paskirtis – „Maltiečių sriuba“)
Per mokėjimų internetu platformą „PayPal“
Puslapyje www.maltieciusriuba.lt