Rugsėjo 6 d. Kalvarijoje įleista kapsulė į pamatą, ant kurio bus pastatytas paminklas šio krašto knygnešiams. Kaip sakė šios idėjos iniciatorė, labdaros ir paramos fondo „Sūduvos ateitis“ direktorė Birutė Kažemėkaitė, tai Kalvarijos krašto žmonių padėka Lietuvos šviesuoliams, knygnešiams, spaudos darbuotojams ir visiems, išsaugojusiems lietuvišką žodį. Kalvarijos savivaldybės administracijos sprendimu priešais Kalvarijos gimnaziją bus įkurtas Knygnešių skverelis, kuriame ir stovės paminklas.
„Numalšinusi 1863-1864 metų sukilimą, Rusijos imperijos vyriausybė valstybiniu mastu ir valstybinėmis priemonėmis ėmėsi naikinti lietuvių kalbą, asimiliacijos ir nutautinimo tikslais XIX a. septintajame dešimtmetyje uždraudė lietuviškas mokyklas ir spaudą. Buvo leista spausdinti lietuviškus leidinius tik tomis raidėmis, kokiomis rašė pats Rusijos imperatorius, – savo pranešime gausiai susirinkusiems moksleiviams ir kalvarijiečiams sakė Jungėnų pagrindinės mokyklos mokytoja Vilija Savčenkienė. – Taip atsirado knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, kurį 2004 m. UNESCO įvertino kaip unikalų ir pasaulyje neturintį atitikmenų. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Per visą spaudos draudimą Mažojoje Lietuvoje buvo išleista apie 2 tūkst. pavadinimų leidinių per 5 mln. egzempliorių tiražu, kurie knygnešių pagalba turėjo pasiekti Lietuvą. Apie 380 tūkst. egzempliorių konfiskavo žandarai ir policija imperijos pasienyje ir Lietuvoje ir, kaip reikalavo nurodymai, sunaikino bei sudegino. To meto Lietuvoje dešimties tūkstančių egzempliorių biblioteka jau buvo didelė, taigi, Rusijos valdžia sunaikino apie 40 tūkst. lietuviškų bibliotekų. Sunaikino ir jau niekada mums už tai neatlygins. Tai buvo mūsų kultūros žlugdymas. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad iš žmonių buvo atimta ne tik knyga, bet buvo atimtas mokslas, žmonijos sukauptas šviestis, lavintis. Buvo atimta galimybė pasiekti tai, ką Lietuvos žemės ūkis galėjo pasiekti panaikinus baudžiavą. Dėl viso kalta Rusijos imperija, draudusi mokytis ne vien gimtosios kalbos, bet ir žemės ūkio, namų apyvokos, namų kultūros, demokratijos dalykų. Tai atsiliepė ilgam. Sugautus ir nuteistus knygnešius dažniausiai tremdavo į Sibirą, sodindavo į kalėjimą nuo 1 iki 5 metų laikotarpiui. Per visą spaudos draudimo laikotarpį į Sibirą ar kitas vietas apytikriai buvo ištremti 157 knygnešiai, areštu ir kalėjimu buvo nubausti 903 pasipriešinimo dalyviai. Kaip jau aišku iš istorinių šaltinių – nemaža dalis jų buvo kalinami tuo metu Kalvarijoje buvusiame kalėjime“.
B. Kažemėkaitė pristatė fondo idėją pagerbti šio krašto knygnešius ir nusilenkti visiems, kurie politiniais sumetimais buvo kalinami šio krašto kalėjime. Carinė Rusija XIX a. antroje pusėje Kalvarijoje, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, buvo pastačiusi kalėjimą, kuriame buvo kalinami 1863 m. sukilimo dalyviai, vėliau knygnešiai, spaudos darbuotojai: Juozas Kancleris, Jonas Luobikis, Juozas Kalvaitis, Pranas Lingys, Andrius ir Pranas Matulaičiai, Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius su žmona ir kiti Sūduvos krašto žmonės. Deja, ta vieta, kur stovėjo Kalvarijos kalėjimas, užstatyta gyvenamaisiais namais, todėl fondo direktorė pasidžiaugė savivaldybės mero siūlymu paminklą pastatyti prie gatvės, kuria vaikai kasdien eina į gimnaziją.
Kaip patvirtino meras Valdas Aleknavičius, šiemet jau pradėti Knygnešių skverelio tvarkymo ir planavimo darbai, o kitais metais pavasarinės talkos metu moksleiviai galės pasodinti atminimo medelius, paminklas taps ne tik moksleivių, bet ir turistų lankomu objektu.
Knygnešių atminties įamžinimo renginiai prasidėjo dar vasaros pradžioje, kai labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis“ kartu su pilietiškumo ugdymo projektu „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ organizavo žygį „Knygnešių takais“. Šio žygio dalyvis, Jungėnų pagrindinės mokyklos moksleivis Mantas Juška prisiminė žygio akimirkas:
„Tris dienas beveik 40 vaikų su vadovais iš Jungėnų ir Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinių mokyklų bei Kalvarijos gimnazijos žygiavome knygnešių takais. Žygį pradėjome Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje edukacine programa „Daraktorių mokykla“, kur galėjome pajusti to laiko dvasią ir suprasti daraktorių bei knygnešių reikšmę lietuvių kalbos ir tautiškumo išsaugojimui. Po to visi žygiavome keliais, kuriuos prieš daugiau nei šimtą metų išvaikščiojo Sūduvos krašto knygnešiai. Žygio dalyviai kiekvienas parnešėme po lauko akmenį į būsimojo paminklo pamatą.“
Ateities kartoms į kapsulės vidų buvo įdėti pergamentai su visų žygyje dalyvavusių moksleivių parašais bei paminklo statymo organizatorių Labdaros ir paramos fondo „Sūduvos ateitis“ direktorės Birutės Kažemėkaitės, Kalvarijos savivaldybės mero Valdo Aleknavičiaus ir pagrindinio mecenato – UAB „Juodeliai“ generalinio direktoriaus Juozupo Zimnicko parašais.
Renginį organizavo ir vedė Kalvarijos gimnazistai, dainomis apie knygnešius programą papildė Kalvarijos tremtinių dainų choras.
Virginija Samuolienė, suduvosgidas.lt