Būk matomas
Specialistai žino, tiesiausias kelias į sėkmę – kandidato žinomumas. Rinkėjas labiau linkęs balsuoti už pažįstamą, nors ir nelabai mielą kandidatą, nei už nematytą. Todėl toli iki rinkimų būsimieji pretendentai ima mirgėti televizijos ekranuose, šmėžuoti žmonių susibūrimo vietose, dalyvauti vietinėse šventėse, renginiuose. O tai kainuoja daug laiko ir net pinigų. Geriau pasitelkti populiarų dainininką, aktorių, žurnalistą, sportininką, per renginius prisišmėžavusį vietinį biurokratą. Solidus dainininkas laidys sąmojus jaunimo laidose, ne ką ligi šiol visuomeninėje veikloje nuveikęs sporto veteranas suskubs į tremtinių sąskrydį, kiti važiuos į Jonines, Žolines pasižmonėti, pasirodyti, atkreipti į save dėmesį. Ne taip jau svarbu, kokios jų nuostatos, vertybės, nuveikti visuomenei darbai. Dauguma nesusimąstys, kad siauros srities įžymybė gali būti visiškas nemokša kitose srityse. Rinkėjas pažymės matytą veidą. Pažymės, daug nemastydamas, taupydamas savo laiką, dvasines jėgas ir vėl nusivils.
Būk savas
Nežinomybė kelia įtampą, nerimą, grupinis solidarumo instinktas, ypač stiprus esant grėsmei – puikus instrumentas gero meistro rankose. Yra žinoma, kad žmonės labiau linkę balsuot už savus. Savi marškiniai arčiau kūno, todėl patyrusios partijos stengiasi pateikti rinkėjams nors ir nelabai vertus, bet vietinius, „savus“ kandidatus. Piliečiai išrenka vidutinį, niekuo nepasižymėjusį vietinį žmogų, partijos statistą, kuris dažniausiai net ir norėdamas nesugebės nuveikt nieko gero. „Regioninio filtro“ efektas patenkina mūsų instinktyvų poreikį palaikyti savus, bet užkerta galimybę daug stipresniems nevietiniams kandidatams laimėti, o rinkėjas galop lieka eilinį kartą nuviltas.
„Savas“ – tai ir panašaus likimo, gyvenimo būdo, tokių pat pomėgių ir pažiūrų žmogus. Todėl prieš rinkimus net viskuo pertekę pasipūtę miesčionys, blizgančių žurnalų herojai prisistatys kaip paprasti ir draugiški, prislėgti tokių pat rūpesčių, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Pasakodami apie save pabrėš paprastą kilmę, skurdžią vaikystę, jaunystės vargus. O jeigu dar kartu su visais išlenks taurelę – abejonių neliks, jis – toks pats, kaip ir mes, tik aktyvesnis, atkaklesnis, sėkmingesnis.
Atrodyk stiprus
Sunku viską sekti, analizuoti, priimt atsakingus sprendimus ir kaip gera turėti stiprų, protingą lyderį, kuriuo gali tiesiog pasitikėti. Nors fizinė jėga atrodo turėtų būti nelabai reikšminga mūsų amžiuje, tačiau nesąmoningai linkstame eiti paskui patį stipriausią, sveiką, pajėgų. Būtent todėl nuo pasyvaus gyvenimo būdo sukritę, visą kadenciją prabangiuose automobiliuose ir patogiuose krėsluose prasėdėję politikai staiga ima demonstruot savo fizinę galią: išrieda į Lietuvą dviratukais, prieš kameras strikinėja teniso kortuose, mosuoja dalgiais kaimo sodybose, puikuojasi jaunystės sportiniais pasiekimais. Fiziškai stiprus kandidatas atrodo stiprus ir dvasiškai, juk anot senovės išminčių, sveika siela – sveikame kūne. Tačiau neišblėstančią energiją demonstruojantiems politikams dažnai jos pritrūksta sunkiam kasdieniniam darbui. Praleidžiama daugybė Seimo posėdžių, balsuojama net už neperskaitytus įstatymų projektus, nerandama laiko rinkėjams. Nenuostabu, kad pasibaigus kadencijai net nėra ką parodyti ir belieka badyti pirštu į kitus.
Parodyk rūpestį
Kai žmonės ypač prislėgti ir nusivylę, jie patikės viskuo, kuo norisi tikėti – kandidatu, kuris žadės jiems aukso kalnus, kuris atrodys pasitikintis ir stiprus. Tačiau to nepakanka. Vedlys dar turi būti rūpestingas, geranoriškas ir prielankus. Todėl net visą kadenciją apie rinkėjus užmiršę, prieš rinkimus visi juos prisimena – pasklinda po kaimus, miestelius, kantriai, įdėmiai, su užuojauta klausosi vietinių žmogelių bėdų, kalbina paprastus varguolius, šoka ratelius su kaimo bobutėmis, glosto galveles provincijos vaikučiams, dosniai vaišina ir dalina dovanėles. Argi toks paprastas, toks savas, dėmesingas ir dosnus politikas galėtų nuvilti?
Šie žmonės niekada nematė, o ir nematys, kaip tie „savi“ ir „nuoširdūs“ Seimo komiteto posėdžiuose ignoruoja visuomenininkus, nekreipia dėmesio į gausybės organizacijų pasiūlymus ir bando pasislėpt nuo jų uždaruose posėdžiuose. Jokie kanalai neparodys, kaip jie paspartinę žingsnelį apeina piketuotojus lanku ir net nedirstelėję pramina pro bado akcijos dalyvius. Nieks nematys iš Kinijos keliaujančių konteinerių su menkavertėmis dovanomis rinkėjams, kiekvienas džiaugsis dovanotu niekeliu tikėdamas, kad dovana skirta iš rūpesčio ir meilės.
Išsiskirk iš kitų
Tyliai dūzgiančios darbo bitelės toli nenuskrenda. Kas pasvers, pamatuos ir parodys jų nuveiktus darbus? Visi save girs, menkins kitus ir žadės vis tą patį: alkanam – duonos, ištroškusiam – vandens, benamiui – stogą. Svarbu išsiskirti, turėti kažką ypatingo, patrauklaus, įsimenamo. Tai gali būti kalbos akcentas, savotiški išsireiškimai, mimika, kalbos maniera, eisena ar apranga. Vienodos programos, tie patys pažadai, panašios kalbos greit užsimirš. Žmonės prisimins ne kas ką kalbėjo, o kaip kalbėjo. Jie prisimins armonika užplėštą dainą, linksmą anekdotą, į atmintį įstrigs netikėtas poelgis, išsiskiriantis šūkis, vaizdingas posakis. Liks bendras įspūdis, nuotaika, įvaizdis. Jis ir nulems pasirinkimą. Motyvas paprastas – „paliko gerą įspūdį“.
Kandidato sėkmės formulė paprasta – ATRODYTI, o ne BŪTI stipriu, rūpestingu, ypatingu, savu.
Ar pavyks ir šį kartą visus vėl apgauti? Patiklus Lietuvos pilietis tiek kartų nudegęs, kad atrodo turėtų jau pūsti į vandenį. Tiek kartų nusivylęs turėtų suprasti – atėjo laikas pasikeisti pačiam.
Rinkėjo sėkmės formulė kita – mažiau tikėti, daugiau žinoti, reikalauti ir būtinai mąstyti.
Psichologė Eglė Mirončikienė, biciulyste.com