Karolis Bučinskis (Charles Bronson)

Visai neseniai su šiuo pasauliu atsisveikino žymus aktorius Charles Bronson. Pasididžiavimas juo dar didesnis, nes jis lietuvis, nors apie tai ne visi žino. Šis aktorius gimė 1921 metų lapkričio 3 dieną Pensilvanijos valstijoje, angliakasių gyvenvietėje, kurią būtų sunku surasti žemėlapyje, skurdžioje ir gausioje emigrantų šeimoje. Tėvas nuo tamsos iki tamsos už skurdų atlygį kasė anglį. Šeimoje buvo bendraujama tik lietuviškai, o aplinka – taip pat išeiviai iš Lietuvos. Karolis iki pradinės mokyklos angliškai kalbėjo prastai. Kai senasis Bučinskis mirė, liko penkiolika vaikų ir nė cento santaupų. Karolis nuėjo į kasyklą. Už toną prikasto anglies atseikėdavo vieną dolerį. Tikriausiai jis ten būtų praleidęs gyvenimą, jei ne Antrasis pasaulinis karas. Ši neganda Karoliui suteikė naujų galimybių. Jis 1943 metais savanoriu išėjo į kariuomenę. Pateko į Ramiojo vandenyno laivyną, ten tarnavo jūrų aviacijos bombonešio kulkosvaidininku.

Jungtinėse Valstijose įsigaliojo įstatymas, kuris karo dalyviams leido už valstybės lėšas mokytis aukštosiose mokyklose. Tuo K. Bučinskis pasinaudojo. Jis sumanė studijuoti vaizduojamąjį meną, o vėliau įsidarbinti scenografu teatre. Likimas lėmė kitaip. Pats apie tai pasakojo: „Kartą sutikau iš matymo pažįstamą tipą, jis man pasakė: tau reikia ne dailininku, o aktoriumi tapt! Nusijuokiau ir pasakiau – gerai!” Taip ir atsitiko.

Kelias į pripažinimą buvo ilgas tartum darbas kasykloje. Teko tik epizodiniai vaidmenys: vaidino indėnus – lėmė jo veido bruožai. Holivude kalbėta, kad vaidinti indėnus, tai palaidotos viltys tolesnei karjerai. Taip neatsitiko, nes K. Bučinskio agento apsukraus būta. Jis matė, kad problemų kyla dėl „keistos“ pavardės, tad pasiūlė Bronsono slapyvardį. 1954 metais vesterne „Būgnų garsai“ pirmą kartą pasirodė Charleso Bronsono pavardė. Jis vaidino indėnų vadą. Vaidmuo buvo reikšmingas siužetui. Po ketverių metų filme „Kulkosvaidininkas Kelis“ jam patikėtas pagrindinis vaidmuo. Vėliau per du sezonus buvo detektyvinio serialo „Žmogus su kamera“ pagrindinis herojus. Tai buvo žingsnis į pripažinimą ir šlovę. 1959 metais dramoje „Niekada taip mažai“ nusifilmuoja su pasaulyje pripažintomis žvaigždėmis: Franku Sinatra, Gina Lollobrigida. Jo karjera prasideda visa virtine filmų, kurie sulaukia pasaulinės šlovės. 1960 m. pasirodo „Šaunioji septyniukė“, nuotykinė karinė drama, atkurianti tikrą Antrojo pasaulinio karo įvykį – pabėgimą iš vokiečių belaisvių stovyklos. Įdomi detalė: vienas šio sumanymo dalyvis tai lietuvis kapitonas Romualdas Marcinkus, tarnavęs britų karinėse oro pajėgose, 1942 metais patekęs į vokiečių nelaisvę. Bėglius vokiečiai sušaudė.

1968 m. vaidina pseudomodernistiniame vesterne „Kartą Laukiniuose Vakaruose“. Jo vaidmuo – tai paslaptingas žmogus, keršytojas su lūpine armonikėle, kuria atliekama kraupi „Mirties melodija“. Jaudina tiek filmo herojus, tiek žiūrovus. Šis filmas pateko į visų laikų populiariausiųjų sąrašą. Tai buvo Bronsono triumfas. Vyrai jam reiškė pagarbą, moterys jį mylėjo ir domėjosi: Kas jis? Iš kur? Ar jis indėnas? Alikdamas vaidmenis, jis atrodė įtikinantis, natūralus, toks, koks buvo gyvenime. Stiprus, niūrus, užsidaręs, nekreipiantis dėmesio į kitų nuomonę.

Claudia Cardinale guodėsi: „Jis elgiasi taip, lyg netyčia būtų patekęs į filmavimo aikštelę, jis amžinai tyli, neprataria nė žodžio, man nejauku…“ Liv Ulmann prisimena: „Per visai netrumpą laiką, kurį praleidome filmavimo aikštelėje, jis nepratarė trijų sakinių, nei „labas“, nei „sudie“, nei „aš nenoriu su tavim filmuotis“, tačiau esu įsitikinusi, jog jis norėjo man tai pasakyti“.

Bronson pasirodė neprieinama tvirtovė ne tik moterims, bet ir vyrams. Amerikiečių aktorius Jack Klugman pasakoja: „Per dvi savaites su Bronsonu gyvenome viename kambaryje, per tą laiką pasakė: „Ar nematei, kur dingo mano lygintuvas?“ Legendinis rusų bardas Vladimiras Visockis neslėpė, kad tai jo mylimiausias aktorius, o išgirdo: „Dink iš akių“.

Bronsono karjeros viršūnė – tai trileris „Mirties troškimas“. Po Vatergeito skandalo pradėta abejoti aukščiausios valdžios padorumu. Per šalį nusirito nusikaltimų banga, nesaugumo jausmas. Šios juostos herojus kovoja su įžūliais gatvės nusikaltėliais. Bronson sugebėjo žiūrovams sukelti ne tik pagarbą, bet ir supratimo jausmą.

Tai buvo vienas iš labiausiai įsimintinų aktorių kino istorijoje. Vienam kino kritikui jo veidas priminė dinamitu susprogdintą uolą. Jo niekada nesuėmė net už mažiausią nusižengimą. Jis niekada nepuldinėjo žurnalistų. Negėrė. Niekada nemušė ir neskriaudė žmonos. Niekada nepateko į skandalingos žiniasklaidos akiratį. Neturėjo ambicijų tapti režisieriumi. Nerašė nuobodžių atsiminimų. Nesiveržė į politiką. Neturėjo įspūdingų profesinių įvertinimų.

2003 metais Ch. Bronson mirė nuo plaučių uždegimo. Laidotuvės buvo kuklios. Dalyvavo tik patys artimiausieji.

Jurgis Černelis, punskas.pl