Kas atsitiko?..

Ne­si­no­ri nei pik­tin­tis, nei smerk­ti. Tik su­pras­ti Lie­tu­vos po­li­ti­kų el­ge­sio mo­ty­vus, taip pat lie­tu­vių po­li­ti­kus Puns­ke, Len­ki­jo­je.

Ko­dėl ir vie­ni, ir ki­ti, ži­no­da­mi, jog ge­gu­žės vi­du­ry­je ga­li tek­ti už­da­ry­ti tris pa­sku­ti­nes už Puns­ko mies­te­lio ri­bų esan­čias mo­kyk­las, tik im­ita­vo, kad šį tą da­ro joms iš­sau­go­ti. Ko­dėl tuos ke­le­tą mė­ne­sių bu­vo lyg su­stin­gę, tar­si pik­tos ra­ga­nos už­bur­ti. Kaip pa­sa­ko­je, at­si­kan­dę nuo­din­go obuo­lio. Ir kas yra ta pik­to­ji ra­ga­na, pa­ver­čian­ti po­li­ti­kus man­kur­tais, ati­man­ti no­rą sau­go­ti lie­tu­vy­bę.

Bet juk tai ne pa­sa­ka, o rea­ly­bė. Ge­gu­žės 17-ąją kaip vėz­das tren­kė ži­nia iš Puns­ko: iš tri­jų ten esan­čių mo­kyk­lų dvi nai­ki­na­mos. Be­je, ka­žin ko­dėl už­da­ro­ma ir di­džiau­sia iš jų, Na­vi­ny­kų mo­kyk­la, ku­rio­je puo­se­lė­ja­ma lie­tu­vy­bės dva­sia, et­no­kul­tū­ra, vai­kai iš­mo­ky­ti aus­ti juo­stas, tu­ri ne­di­de­lį mu­zie­jų. Nai­ki­na­mas ne tik švie­ti­mo, bet ir kul­tū­ros ži­di­nys. Ne­at­si­tik­ti­nai ge­gu­žės 17-oji, kai bu­vo pri­im­tas šis spren­di­mas, jau pa­va­din­ta juo­da die­na lie­tu­vių vi­suo­me­nei Len­ki­jo­je. Ko­dėl? Kas pri­ver­tė lie­tu­vių po­li­ti­kus ženg­ti to­kį žings­nį? Jei­gu jie ne­at­sa­kys į tai, pa­tys bus kal­ti.

Pra­dė­siu nuo to, kad tik su­ži­no­ję apie ga­li­mą lie­tu­vių mo­kyk­lų už­da­ry­mą Len­ki­jo­je va­sa­rio pa­bai­go­je mes, trys Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­riai: Ro­mual­das Ozo­las, Bro­nis­lo­vas Gen­ze­lis ir šių ei­lu­čių au­to­rius, nu­vy­ko­me į Puns­ką. Su­si­ti­ko­me su Len­ki­jos lie­tu­vių va­do­vais, ak­ty­vis­tais, lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­jais, vė­liau kal­bė­jo­mės ir su Puns­ko val­džia – vir­šai­čiu Vy­tau­tu Liš­kaus­ku. Su­ta­rė­me, kad ka­te­go­riš­ko spren­di­mo už­da­ry­ti tris mo­kyk­las, jei Len­ki­jos cen­tri­nė val­džia ne­skirs rei­kia­mo fi­nan­sa­vi­mo, Puns­ko vals­čiaus ta­ry­ba va­sa­rio pa­bai­go­je ne­priims, kaip bu­vo ma­ny­ta iki mi­nė­to su­si­ti­ki­mo. O mes, trys są­jū­di­nin­kai, grį­žę kreip­si­mės į Lie­tu­vos val­džią, vi­suo­me­nę ir pra­šy­si­me, kad bū­tų im­ta­si prie­mo­nių mo­kyk­loms iš­sau­go­ti. Juo la­biau jog ir prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, iš­gir­dęs apie šiuos įvy­kius ir žur­na­lis­tų pa­klaus­tas, kaip ren­gia­si spręs­ti lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų prob­le­mą Len­ki­jo­je, at­sa­kė, kad Vy­riau­sy­bė skirs 400 tūkst. li­tų joms iš­lai­ky­ti. At­ro­dė, ga­li­ma su­rem­ti pe­čius, o jei­gu lė­šų šiems me­tams dar trūk­tų, kaip nors gau­ti jų iš mū­sų vi­suo­me­nės, ne­abe­jin­gos lie­tu­vy­bei. Taip ir siū­lė­me da­ry­ti.

Ta­čiau rei­kė­jo ži­no­ti, ar Vy­riau­sy­bė ti­krai skirs ža­dė­tas lė­šas, ir ką ji pa­ti ren­gia­si da­ry­ti. Pa­pra­šė­me su­si­ti­ki­mo su prem­je­ru A. But­ke­vi­čiu­mi ir ga­vo­me pa­ti­ki­ni­mą, kad jis ti­krai įvyks. Lau­kė­me to ke­le­tą mė­ne­sių, bet taip ir ne­su­lau­kė­me. Ta­da in­for­ma­vo­me, kad są­jū­di­nin­kai vi­suo­me­ni­nin­kai, ra­šy­to­jai, ki­ti kul­tū­ros, in­te­li­gen­ti­jos at­sto­vai no­ri su­si­tik­ti su švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tru Dai­niu­mi Pa­val­kiu. Ga­vo­me at­sa­ky­mą, jog mi­nis­tras esąs la­bai užim­tas. Mat ar­tė­ja pir­mi­nin­ka­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai, tad jis ne­tu­ri lai­ko to­kiems su­si­ti­ki­mams.

Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­ga per sa­vo su­va­žia­vi­mą pri­ėmė spe­cia­lų krei­pi­mą­si-re­zo­liu­ci­ją dėl to, kad rei­kia gel­bė­ti lie­tu­vių mo­kyk­las Len­ki­jo­je. Ir vėl – jo­kio at­gar­sio ne tik iš val­dan­čių par­ti­jų po­li­ti­kų, bet ir iš opo­zi­ci­jos. Tik Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas su­ren­gė dis­ku­si­ją dėl šių mo­kyk­lų. Mi­nis­tras D. Pa­val­kis jo­je taip pat da­ly­va­vo. Vis dėl­to ir po dis­ku­si­jos nei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM), nei par­ti­jos, de­le­ga­vu­sios sa­vo at­sto­vus į mi­nė­tą ko­mi­te­tą, rea­liai spręs­ti prob­le­mos ne­pra­dė­jo.

Li­kus die­nai iki mo­kyk­lų už­da­ry­mo 25 Sei­mo na­riai, pri­klau­san­tys įvai­rioms par­la­men­to frak­ci­joms, pri­ėmė par­eiš­ki­mą, ra­gi­nan­tį ne­nai­kin­ti mo­kyk­lų, ta­čiau bu­vo per vė­lu. Be­je, ta­da ŠMM va­do­vai pra­ne­šė ir pri­tren­kian­čią ži­nią: Len­ki­jos lie­tu­viams pa­ža­dė­tos lė­šos, 400 tūkst. li­tų, taip ir ne­bu­vo per­ves­tos, nes Lie­tu­vos val­džia, ci­tuo­ju, „to ne­da­rė, kol bu­vo ne­priim­tas spren­di­mas dėl mo­kyk­lų li­ki­mo”. O ką da­bar da­rys, kai spren­di­mas jau pri­im­tas? Džiaug­sis, kad su­tau­pė, nes tų lė­šų ne­be­rei­kės per­ves­ti?

Per tą lai­ką švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras D. Pa­val­kis lan­kė­si Len­ki­jo­je, bet ne­aiš­ku, ar rei­ka­la­vo, kad jos val­džia lai­ky­tų­si įsi­pa­rei­go­ji­mo fi­nan­suo­ti tau­ti­nes mo­kyk­las, kaip tai da­ro Lie­tu­va. Mi­nis­tras grį­žo ga­vęs mig­lo­tų pa­ža­dų. O aukš­ti Len­ki­jos par­ei­gū­nai, at­vy­kę į Puns­ką, pareiš­kė, kad lė­šų iš ša­lies biu­dže­to lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms ne­bus ski­ria­ma. Ne­bent po ke­le­rių me­tų. Va­di­na­si, už­da­ry­ki­te mo­kyk­las, o pa­skui žiū­rė­si­me, kaip sek­sis jas at­gai­vin­ti, kai vai­ku­čiai iš­si­bars­tys po ki­tas mo­ky­mo įstai­gas, gal ir len­kiš­kas.

Lie­tu­vos val­džios el­ge­sio lie­tu­vių mo­kyk­lų Len­ki­jo­je at­žvil­giu ne­sup­ra­tau, kol per vie­ną te­le­vi­zi­jos lai­dą akis į akį su­si­ti­kau su žmo­gu­mi, ku­riam, pa­si­ro­do, mū­sų Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je (ma­tyt, iki Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES) pa­ti­kė­ta „su­tvar­ky­ti” lie­tu­vių mo­kyk­lų Len­ki­jo­je prob­le­mą ir ki­tus klau­si­mus, ne­pa­tin­kan­čius įsi­ti­ki­nu­sie­siems, kad lie­tu­vių kal­bos var­to­ji­mą rei­kia la­biau ri­bo­ti.

Tai – bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Len­ki­jo­je ir bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras, KGB re­zer­vo ka­pi­to­nas, ka­žin ko­dėl įvai­riai Lie­tu­vos val­džiai la­bai pa­ti­ki­mas žmo­gus An­ta­nas Va­lio­nis. To­dėl gau­tas toks re­zul­ta­tas. Ir ką Lie­tu­vos val­džia at­sa­kys į klau­si­mą, kas vis dėl­to at­si­ti­ko?

Bu­vu­si Len­ki­jos lie­tu­vių bendruomenės pir­mi­nin­kė Ire­na Gas­pe­ra­vi­čiū­tė ne­se­niai pa­sa­kė: „Lie­tu­viai pa­var­go vie­ni ko­vo­ti už sa­vo iš­li­ki­mą”. Ne­nuos­ta­bu. Juk mes ir Lie­tu­vo­je pa­vargs­ta­me dau­žy­ti gal­vą į sie­ną. Lyg gy­ven­tu­me sve­ti­mo­je vals­ty­bė­je. Nors po­li­ti­kų, mėgs­tan­čių pa­si­puoš­ti tau­ti­niais dra­bu­žiais ir taip de­mons­truo­ti mei­lę lie­tu­vy­bei, yra.

Alvydas MEDALINSKAS

2013-05-21 „Lietuvos žinios“