Balandžio 20 d. Kaune vyko Stanislovo Sajausko knygos apie pal. Jurgį Matulaitį pristatymas. Leidinyje pirmą kartą skelbiamas S. Sajausko identifikuotas pal. J. Matulaičio rankraštis. Ilgai buvo nesuprantama, kodėl jis rašytas trečiuoju asmeniu, o Jurgis Matulaitis niekaip netituluojamas. Atrodo, kad taip pasielgta konspiracijos tikslais, nes kun. Jurgis Matulaitis marijonų įžadus priėmė slapta. Apie konspiraciją naujokyne liudija ir 1911 m. spalio 5 d. nutarimas, kad „kun. Matulevičiaus-Matulaičio kiti nevadintų Tėvu, o kreiptųsi paprastai“. Dienoraščio paskelbimas padės užpildyti palaimintojo Jurgio Matulaičio biografijos spragą.
Pateikiame keletą dienoraščio ištraukų.
„1911 m. liepos 31 d. Šią dieną apie 11 val. priešpiet Jurgis Matulevičius (Matulaitis) iš Varšuvos, Vienos, Insbruko atvyko į Šveicarijos miestą Fribūrą bei atėjo į bendrabutį, vadinamą Canisianum. Toje kolegijoje jau rado savo kolegą Vincentą Dvaranauską4, kunigą iš Seinų vyskupijos. Tuo metu ten drauge gyveno 5 skirtingų tautybių asmenys.
VIII. 5 d. Apie 11 val. ryto atvyko penki iš mūsų kolegų: kunigai iš Seinų vyskupijos – Feliksas Kudirka ir Justinas Navickas; Jurgis Košys – pasaulietis iš Žemaičių vyskupijos, ir pasauliečiai Vaclovas Sidzikauskas bei Juozapas Lazauskas, Veiverių mokytojų seminarijos auklėtiniai, abu iš Seinų vyskupijos.
21. Pradėjome aiškinti(s) įstatus, pirmiausiai – maldingumo pratybų ir dalinio sąžinės tyrimo. Reikia, kad kiekvienas gerai išmoktų metodą, atkreipdamas dėmesį į kiekvieno skirsnelio prasmę bei tikslą. Įvairios pratybos yra kaip priemonės, kuriomis reikia siekti tobulumo. Tad reikia pažinti kiekvienos priemonės vertę, reikšmę ir tikslą, kuriam ji naudotina.
6. Dievo malonės padedami baigėme pirmąjį naujokyno mėnesį. Tai tebuvo tik tam tikras įvadas į naujokyną. Dabar pradėsime rimčiau svarstyti reikalus ir įvesime griežtesnę drausmę. Reikėjo eiti į priekį pamažu, kad sielos pasirengtų. Šiandien vakare pradedame dvasines mėnesio rekolekcijas. Reikės laikytis šitokios tvarkos: rytą nuo 5.25 iki 6.15 meditacija apie pašaukimą. Pavyzdys – neviešas Kristaus gyvenimas Nazarete; jis rengiasi pašaukimui, kurį pradžioje nurodė angelai, Išminčiai ir kt. bei jis pats dvylikametis šventykloje. Pašaukimo tikslas; priemonės; kaip reikia jas vertinti ir ugdyti pašaukimo dvasią bei jo vertės suvokimą.
13. Kunigai Jurgutis ir Kuraitis baigė dvasines pratybas. Abu paprašė, kad kitais metais galėtų būti priimti į mūsų kongregaciją. Tėra tik tokia kliūtis, kad jie yra įsiskolinę; tačiau ne taip, kad būtų įsipareigoję tas skolas tuojau pat grąžinti. Tos labiau garbės reikalą reiškiančios paskolos buvo suteiktos su sąlyga, kad, kai galės, gražintų. Abudu pasirūpins pasikalbėti su savo geradariais – galbūt geradariai visiškai atleis nuo tų skolų. Kitų kliūčių nėra, kad jie galėtų būti kuo nuoširdžiausiai priimami. Abu šiandien išvyko.
1911 m. rugsėjo 17 d. Buvo konferencija apie pasaulio bei pasaulio reikalų užmiršimą, taip pat tokios saviugdos šiame dalyke būdą, kad siela atsigręžtų į aukštesniąsias vertybes. 5-ą val. turėjome nedidelę sueigą, arba tam tikrą kapitulą. Yra nuspręsta tokį posėdį rengti kiekvieną ketvirtadienį pasivaikščiojimui skirto laiko metu vietoj vakarinio poilsio, t. y. nuo 7.30 iki 8.15. Tokio posėdžio tikslas yra: 1) kad būtų apsvarstoma, kaip pačiuose mūsų namuose geriau palaikyti ir organizuoti tvarką bei drausmę. Kiekvienas atvirai tepasako, ką blogo, kokių trūkumų yra pastebėjęs mūsų gyvenime; ką reikia taisyti; ką padaryti geriau. Kiekvienas tepasisako, ar kartais neturi kokių nors sunkumų; galbūt taip atsitiko dėl kokio nors vyresniųjų potvarkio; ir kt.; 2) kad būtų kalbamasi apie nuveiktus ar reikalingus padaryti darbus; gal kartais yra pastebima kokių trūkumų; galbūt kas nors gali būti padaroma geriau; kokiu būdu; 3) kad pasisakytų, ar kas turi kokių nors klausimų, abejonių, sunkumų, kurių sprendimą norėtų gauti (iš moralės teologijos, asketikos, pastoralinės teologijos, apologetikos, dogmatikos ir kt.); 4) kad vieni su kitais pasidalintų, jei kartais turi ką nors svarbesnio pranešti iš mokslinių dienraščių; iš Bažnyčios gyvenimo ir įvykių; vyresniųjų potvarkių ir kt.; 5) kad kalbėtųsi apie mūsų laikų tendencijas, vyraujančias idėjas, apie mūsų amžiaus darbo sąlygas, apie Bažnyčios priešininkus; apie geriausias tikėjimo bei Bažnyčios gynimo priemones; apie visuomeninę padėtį, kurioje reikia darbuotis, ir kt.
Posėdžio rengimo būdas: kad visi įprastų pasisakyti, taip pat ir pirmininkauti posėdžiuose, ir šiaip dalyvauti; magistrui prižiūrint, gali būti išrenkamas pirmininkas, sekretorius ir kt. Svarstymas ir posėdis prasideda malda Šventajai Dvasiai ir baigiamas malda Maria Mater gratiae11 Prieš tai kiekvienas Vyresniajam arba patarėjams pateikia klausimus arba reikalus, kuriuos nori apsvarstyti; iš jų Vyresnysis sudaro darbotvarkę. Taip pat svarstymo pabaigoje gali būti teikiami pasiūlymai, nagrinėtini.
7. Surengėme mėnesio rekolekcijas: I meditacija – apie atsidavimo ir uolumo dvasią; II – apie šv. Rožinį; III – svarstymas apie uolumo priemones ir paskatas bei (sąžinės) tyrimas uolumo dvasios požiūriu. Dalyviai pradės duoti praėjusio mėnesio išorinio gyvenimo ataskaitą.
9. Iš garbingosios vyskupijos vadovybės Matulaitis gavo reikalingą patvirtinimą ir Šventosios vienuolių kongregacijos pavedimą, kad Šveicarijos mieste Fribūre, Canisianum kolegijoje, galėtų būti steigiamas mūsų naujokynas ir Studijų namai. Popiet – trumpas pasivaikščiojimas; vakare – pasikalbėjimas ir posėdis dėl įvairių reikalų: 1) Dėl filosofijos ir kitų – teologijos dalykų vadovėlių, kuriuos reikia nusipirkti. 2) Dėl poilsio nustatymo tokiu būdu, kad kiekvieną sekmadienį po pietų vyktų ilgesnis pasivaikščiojimas iki 02.30, o vakare po vakarienės – posėdis ir pasikalbėjimas apie sudėtingesnius reikalus; taip pat ketvirtadieniais, kaip lig šiol buvo įprasta; be to, kai tik dėl lietaus mūsiškiai negali išeiti pasivaikščioti, kad surengtų posėdį arba pasikalbėjimą. 3) Dėl patarnavimo prie stalo būdo, kad vieną ištisą savaitę visi patiekalai būtų patiekiami pradedant nuo vieno stalo galo, o kitą (savaitę) atvirkščiai – nuo kito (stalo) galo. Tai nustatoma, kad neužsitęstų valgymas ir kad patogiau galėtų vykti skaitymas. 4) Bus nustatomas tam tikras laikas, kad tie, kurie dar nemoka, pramoktų mankštos pradmenų. 5) Posėdžio dalyviai kalbėjosi apie apaštalavimo tarp labiau išsilavinusių žmonių rengimą; buvo svarstomos tos pačios temos. 6) Kad kiekvienam būtų galima pasivaikščioti atskirai, siekiant apmąstyti savo gyvenimą ir darbus.
1912. I. 4. Ilgesnis pasivaikščiojimas. Vakare – posėdis. Kalbėjomės apie tai, kad reikia visur ginti popiežiaus ir jo nutarimų autoritetą, nes kartais reiškiasi tam tikras nesveikas kriticizmas Šventojo Sosto nutarimų bei potvarkių atžvilgiu ne tik iš pasauliečių, bet ir iš dvasininkų pusės. Tai matyti ypač Rusijoje, taip pat ir kitur. Mūsiškiams reikia visur sumaniai ginti Šventojo Sosto autoritetą, su kuriuo bando kovoti įvairūs Bažnyčios priešai, ir jų išpuolių suklaidinti neapdairūs katalikai patys rodo tam tikrą nepasitikėjimą Šventuoju Sostu.
28. Ėjome pasivaikščioti. Įžadus davusieji kunigai ir tie, kurie jau baigia naujokyną. Kalbėjomės apie įvairius reikalus, susijusius su mūsų Kongregacija; apie jos būsimą tvarkymą ir organizavimą. Būtent šiais pokalbiais rengiamės formaliam posėdžiui. Matulaitis iš pradžių nurodė ir išdėstė visus dalykus, apie kuriuos reikės pasikalbėti; po to pradėjome kalbėtis miške.“
Parengė punskas.pl