Krokuvos ICE Kongresų centre, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, atidaryta G. Balčyčio ir G. Česonio fotografijų paroda „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” („Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”).
Tai buvo puiki galimybė supažindinti UNESCO pasaulio paveldo specialistus, ekspertus bei visą tarptautinę bendruomenę su Kauno modernizmo architektūros vertėmis, pristatyti Lietuvos siekius pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą.
Kauno miestas, LR kultūros ministerija ir Nacionalinė UNESCO komisija nuo 2014 m. aktyviai siekia, kad Kauno modernizmo architektūra atsidurtų iškiliausių pasaulio paveldo vertybių sąraše.
Parodos „Kaunas 1919-1939: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ atidaryme dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė A. Junevičienė, LR Ambasadorius Lenkijos Respublikoje Š. Adomavičius, Kauno savivaldybės atstovai.
Atidarymo metu ambasadorius pažymėjo, kad per pastaruosius 25 metus Lietuva tapo stipria UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos bendruomenės nare: 2003-2007 metais buvo komiteto nare ir pirmininkavo 30-ajam Pasaulio paveldo komiteto posėdžiui, vykusiam Vilniuje 2006 metais. Keturi objektai Lietuvoje – Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas –tuo laikotarpiu buvo įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Š. Adomavičius akcentavo, kad Kaunas – tai laikinoji vienos iš naujai susiformavusių valstybių Centrinėje ir Rytų Europoje sostinių. 1918-1940 metais miestas išgyveno neilgą, tačiau itin dinamišką istorinį laikotarpį, kuris suformavo savitą, dėmesį patraukiantį jo architektūrinį veidą. Miestas, netikėtai gavęs sostinės statusą, patyrė gigantišką infrastruktūrinę metamorfozę – naujai pastatytos valstybės institucijų būstinės, muziejai, švietimo įstaigos, verslo kontoros, viešbučiai, pramonės pastatai, gyvenamieji namai ir kita. Šis savitas architektūrinis miesto rūbas netgi niūriais sovietmečio laikais bylojo: nepriklausomybė sugrįš…
„Ši laisvės aura virš miesto, savyje talpinančio ankstyvuosius regionalizmo ir modernizmo istorijos perlus, plevena ir šiandien“, – tvirtino ambasadorius.
Kauno modernioji architektūra šiemet įtraukta į preliminarųjį paveldo sąrašą. Tikimasi, kad tai paspartins pasiruošimą ją nominuoti siekiant Kauno, kaip modernios sostinės, fenomeną pristatyti tarptautiniu mastu.
http://pl.mfa.lt/pl/lt/