„Nepriklausomybė gimė lietuvių inteligentų gretose, brendo ir augo žmonių širdyse, vingiuotuose knygnešių keliuose, slaptose daraktorių mokyklėlėse“, – rašoma knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“pratarmėje.
Džiugu, kad šis monumentinis leidinys pasirodė Punsko „Aušros“ leidykloje. Maždaug prieš dvejus metus leidome knygnešių darbų tyrinėtojų Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus sudarytą knygą „Knygnešiai IV“. Tada užsimezgė mano pažintis ir draugystė su knygnešio Jono Kaluškevičiaus anūku.
Benjamino Kaluškevičiaus senelio Jono Kaluškevičiaus knygnešystė ir gyvenimas yra mums gerai žinomas. Jis daug metų sėkmingai dirbo buvusioje Seinų apskrityje. Gimė 1863 m. Cyrailės kaime. Krikštytas ir sutuoktas Punsko bažnyčioje. Po vedybų 1888 m. įsikūrė Būdviečio kaime, žmonos ūkyje. Būdviečio koplyčios kapelionui Tomui Zubriui pasiūlius, pradėjo gabenti ir platinti draudžiamas lietuviškas knygas ir laikraščius.
Pirmą kartą spaudoje J. Kaluškevičius minimas prieškariu – P. Rusecko išleistoje knygoje „Knygnešys. T. 2“. 1983 m. istorikas akademikas Vytautas Merkys Punske leidžiamoje „Aušroje“ (nr. 2) paskelbė straipsnį „Nelegalioji spauda Suvalkijoje (iki 1905)“. Čia tarp kitų knygnešių paminėjo ir Jono Kaluškevičiaus pavardę.
Mintis išleisti knygą apie Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešius ir daraktorius brendo keletą dešimtmečių. Knygos ištakos maždaug tokios: 1988 metais Vilniuje knygnešių ainiai įkūrė Lietuvos knygnešio draugiją, kurios vienas iš prioritetinių uždavinių buvo rinkti ir kaupti medžiagą apie Lietuvos knygnešius bei daraktorius. Benjaminas Kaluškevičius jau tada turėjo surinkęs nemažą kartoteką, kurioje buvo per 3 000 knygnešių bei daraktorių pavardžių. Jis kartu su kraštotyrininke, mokytoja Ona Žemaityte-Narkevičiene 1998 m. parašė knygą „Šimtas knygnešių. Knygnešių sienelės vardai“. Kartu su Knygnešio draugijos pirmininke Irena Kubiliene 2007 m. parengė medžiagą optiniam diskui (CD), kuris buvo pavadintas „Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“. Šis CD vėliau buvo perkeltas ir į internetą. Kitus leidinius Benjaminas parengė kartu su kolega, kultūros paveldo tyrėju Kaziu Misiumi. Jiedu parengė išsamų enciklopedinį žinyną „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. 2004 m., minint draudžiamos lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį, žinynas buvo išspausdintas. Jame užregistruota 5880 knygnešių bei daraktorių pavardžių. Žinynas buvo suskaitmenintas ir perkeltas į internetą (www.spaudos.lt). 2006 m. jie parengė knygą „Didysis knygnešys Jurgis Bielinis“. Minint lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo 150-ąsias ir spaudos atgavimo 110-ąsias metines buvo išleista antroji jų sudaryta knyga „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“.
2016 metų pabaigoje Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė B. Kaluškevičiaus ir K. Misiaus knyga „Knygnešys IV“.
Kas parengė ir išleido tris pirmuosius knygos tomus? Prieškario metais P. Ruseckas išleido du leidinio apie knygnešius tomus. Trečią knygnešių atsiminimų tomą 1997 m. išleido akademikas Vytautas Merkys. Kaluškevičius ir Misius, Knygnešio draugijai pritarus, savo knygą pavadino „Knygnešys IV“.
Benjaminas Kaluškevičius
Paklaustas, kuo „Knygnešys IV“ išsiskiria iš pirmų trijų tomų, Benjaminas Kaluškevičius sakė: „Pirmiausia norime pasidžiaugti geresne leidybos kultūra: dailiau sumaketuota, įrišta kietais viršeliais. Už tai dėkojame Punsko „Aušros“ leidyklai. Kadangi trečiojo tomo formatas buvo mažesnis negu pirmų dviejų, taikėmės prie minėto trečiojo tomo formato. Siekėme, kad esminiais parengimo principais nuo ankstesnių tomų nesiskirtų. Nebent įdėta daugiau paaiškinimų, palyginimui paįvairinome kitų asmenų liudijimais, caro valdžios pareigūnų persekiojimo dokumentų ištraukomis. Paskelbėme ne tik portretines, bet ir atmintinų vietų bei paminklų nuotraukas. Stengėmės laikytis ankstesnių trijų tomų tradicijos. Įdėjome neskelbtus knygnešių atsiminimus arba kitų užrašytus jų pasakojimus.“
Savo lėšomis išleisti knygos Kaluškevičius ir Misius (abu pensininkai) buvo nepajėgūs. Kreipėsi į vieną iš Kauno leidyklų. Jos direktorius maloniai sutiko knygą išleisti. Leidykla parengė paraišką Lietuvos kultūros tarybai dėl dalinio leidybos finansavimo. Deja, Kultūros tarybos ekspertai dėl nežinomų priežasčių dalinio finansavimo neskyrė. Knygos sudarytojai kreipėsi į Punsko „Aušros“ leidyklą, kuri 2016 m. šią knygą išleido.
Leidžiant „Knygnešys IV“ paaiškėjo, kad B. Kaluškevičius ir K. Misius turi parengę rankraštį, pavadintą „Jie gynė lietuvišką žodį. Lazdijų–Seinų–Punsko krašto knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904“. Punsko „Aušros“ leidykla susidomėjo šiuo tekstu. Čia buvo aprašyti knygnešiai ir daraktoriai, spaudos draudimo metais darbavęsi Punsko, Seinų ir Lazdijų krašte, iš viso apie 220 asmenų, kurie daugiau ar mažiau buvo prisidėję prie draudžiamos spaudos platinimo buvusioje Seinų apskrityje.
Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius pakvietė talkon ir mūsų krašto žmones. Buvo atrinkta tai, ką įdomaus apie knygnešius ir daraktorius rašė mūsų spauda. „Aušros“ leidykla kreipėsi paramos į Punsko ir Lazdijų savivaldybių vadovus. Jie sutiko paremti šios knygos leidybą. Leidžiant daug padėjo ir LR konsulato Seinuose vadovas Vaclavas Stankevičius. Visiems jiems noriu tarti nuoširdžiai ačiū.
Leidinyje aprašomi draudžiamos lietuviškos spaudos keliai Punsko, Seinų ir Lazdijų krašte. Nušviesta šio krašto knygnešių, spaudos platintojų ir daraktorių veikla, pateiktos biografijos. Knygos skyriuje „Knygnešių ir daraktorių pėdomis“ surinkti prisiminimai ir straipsniai, išspausdinti žurnale „Aušra“, medžiaga konferencijų, skirtų knygnešiams ir daraktoriams atminti. Knyga iliustruota fotografijomis, pateikiama asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė.
Knygos pristatymas vyko 2018 m. gegužės 7 d. Lazdijų rajono bibliotekos konferencijų salėje
Knyga buvo gerai sutikta ir įvertinta Lietuvoje. 2018 m. kovo 17 d. Punsko savivaldybės salėje, minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ pirmą kartą buvo pristatyti visuomenei. Istorijos paveldo konferencijoje pranešimus skaitė: Benjaminas Kaluškevičius, Sigitas Birgelis, Gražina Markauskienė bei Daina Pledienė. Apie XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklą kalbėjo jos pirmininkė Dalia Poškienė. Antras knygos pristatymas vyko 2018 m. gegužės 7 d. Lazdijų rajono bibliotekos konferencijų salėje.
Šis leidinys bus svarbus visiems, kas domisi lietuviško rašto istorija, tautos kova už gimtąjį žodį.
Sigitas Birgelis, punskas.pl