„Snoro“ bankroto administratorius užsienietis Nilas Kuperis (Neil Cooper) nusprendė įslaptinti, kaip jis išleido 60,9 mln. litų iš Lietuvos žmonių kišenių. Seimo laikinosios „Snoro“ komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, trečiadienį „Respublikos“ paprašytas pateikti N. Kuperio veiklos išlaidų ataskaitą, negalėjo to padaryti, nes šie duomenys, pasirodo, yra įslaptinti. Pagal Lietuvos įstatymus, slaptumo žymomis dokumentus gali žymėti tik valstybės institucijos, bet ne piliečiai.
Tačiau užsienio šalies pilietis N. Kuperis, tapęs „Snoro“ bankroto administratoriumi, savo išlaidų išklotinę pažymėjo konfidencialumo žyma, ir ji tapo neprieinama visuomenei. „N. Kuperio ataskaita apie jo paties išleistus dabar jau valstybės milijonus buvo įslaptinta paties „Snoro“ bankroto administratoriaus, tad mes neturime jokių galimybių viešinti, kaip ir kodėl jis panaudojo tuos 60,9 mln. litų“, – sakė V. Mazuronis. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl užsienio šalies pilietis N. Kuperis, šiandien administruojantis valstybiniu tapusio „Snoro“ bankrotą, savo išlaidas paslėpė po konfidencialumo žyma.
„Kodėl tie skaičiai yra slepiami – galime tik spėlioti. O galbūt ir todėl, kad jie man kelia nemažai įtarimų, – teigė V. Mazuronis. – N. Kuperis savo komandos išlaidas pateikė jas išdėstydamas per du blokus. Viename – paties banko išlaikymui išleistos lėšos, kitame – bankroto administratoriaus komandos, konsultantų apmokėjimas. Tos sumos tikrai pritrenkė ir jokiu būdu neišsklaidė abejonių, kad tie 60,9 mln. litų buvo iššvaistyti.“
Seimo laikinosios komisijos pirmininko nuomone, užsienyje pasamdytų „Snoro“ administratorių apetitas jau kelia ne nuostabą, bet nerimą, nes ir laikinojo administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley), kuris per 8 dienas iš „Snoro“ užsidirbo 17 mln. litų ir dingo iš Lietuvos, ir N. Kuperio išeikvoti milijonai gali virsti tiesioginiais nuostoliais. V. Mazuronis mano, kad užsieniečių užmoju tuštinti valstybei priklausančio banko kišenę privalo kuo skubiau susirūpinti premjeras Andrius Kubilius bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Užsieniečius „Snoro“ kreditorius vienijanti asociacija kreipėsi į teismą prašydama stabdyti banko bankroto procesą, o bylinėjimąsi perkelti į Konstitucinį Teismą. Problema kilo dėl to, kad kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas patvirtino daugiau kaip 4 mlrd. litų kreditorinį reikalavimą, kurį pateikė valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau nenustatė kreditorių tenkinimo eilės, nes suabejojo Bankų įstatymo konstitucingumu.
Abejonių keliantis įstatymas nurodo, kad pirmiausia turi būti tenkinami valstybinės draudimo įmonės reikalavimai (ji turi garantuoti apdraustų indėlių iki 345 tūkst. litų grąžinimą), o tik vėliau visų indėlininkų. Tai, anot verslininkų advokatų, kelia rimtą pavojų, kad didžioji dalis kreditorių neatgaus savo lėšų vien dėl to, kad investavo į Lietuvoje, o ne kitoje ES šalyje įsteigtą banką. Mat kitose šalyse jokių privilegijų valstybinėms draudimo įmonėms nebūtų.
Verslininkams atstovaujančio advokato Andriaus Mamontovo tvirtinimu, Konstitucija nebūtų pažeista tik tuo atveju, jei būtų užtikrintos vienodos visų analogiškus reikalavimus turinčių kreditorių teisės. „Mūsų šalies teisinė sistema turėtų ištaisyti šį neapsižiūrėjimą, kad nebūtų diskriminuojami verslininkai, kurie anuomet pasirinko Lietuvą kaip saugią ES valstybę, prižiūrinčią savo bankų stabilumą ir garantuojančią jų indėlininkų lygiateisiškumą“, – sako advokatas A. Mamontovas.
Pagal ELTĄ