KT išaiškino dar kartą – po Kovo 11-osios užsienio pilietybę įgijusiems asmenims Konstitucija nesuteikia teisės į dvigubą pilietybę.
- Konstitucinis Teismas | alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė išvadą, kad po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems iš Lietuvos ir įgijusiems užsienio pilietybę lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, prašydama išaiškinti, ar galima tik įstatymu nekeičiant Konstitucijos nustatyti, kad po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę kartu galėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Prezidentė taip pat prašė išaiškinti minėtų KT nutarimų nuostatus, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos pilietybė užsienio valstybės piliečiui, asmeniui be pilietybės gali būti suteikta išimties tvarka, kai toks asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Prašoma išaiškinti, ar tai reiškia, kad, nepadarius Konstitucijos pataisų, įstatymu gali būti nustatyti kiti pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejai ir sąlygos.