Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui
1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, reikėjo dėti dar nemažai pastangų nepriklausomybei apginti, įtvirtinti, susitvarkyti santykius su kaimynais ir kt. Lietuvai ypač sunkiai sekėsi rasti bendrą kalbą su Lenkija, kuri nepriklausomybę paskelbė 1918 m. lapkričio 11 d.
Pirmajam pasauliniam karui baigiantis, lietuvių ir lenkų santykiai Seinų krašte įgijo politinio atspalvio. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas, atrodė, darėsi neišvengiamas. Pažymėtina, kad Seinijos lietuviai buvo aktyvūs, politiškai ir tautiškai susipratę. Antai 1917 m. lapkritį Punske įsteigta Lietuvių krikščionių demokratų (KrD) partija. Po metų Punsko valsčiuje, kuriame gyveno per 7000 žmonių, veikė 30 KrD partijos kuopų. Joms priklausė 1800–2000 narių. Beveik visi šio krašto lietuviai pritarė KrD skleidžiamoms krikščioniškosioms ir tautinėms idėjoms.
Lenkijai paskelbus nepriklausomybę, pasienio gyventojai turėjo apsispręsti, kuriai valstybei nori priklausyti. Punskiečiai, norėdami įvykiams užbėgti už akių, atsirado įvykių avangarde. 1918-ųjų lapkričio 15 d. Punsko klebono kun. Motiejaus Simonaičio ir kitų veikėjų pastangomis Punsko bažnyčios aikštėje buvo surengtas mitingas, kurio metu 50 lietuviškų valsčiaus kaimų atstovai vieningai pasisakė už lietuviško Punsko valsčiaus kūrimą Lietuvos sudėtyje. Mitinge buvo išrinktas Punsko viršaitis Petras Pacenka, valsčiaus valdyba ir milicija. Tuoj pat sujudo ir kiti pasienio miestai ir miesteliai.
Punsko bažnyčios aikštė, kurioje 1918-ųjų lapkričio 15 d. vyko lietuvių mitingas
1918 m. lapkričio 17 d. Kapčiamiesčio parapijos klebonas kun. Urbanavičius surengė parapijiečių susirinkimą, kuriame buvo perskaitytas Valstybės Tarybos atsišaukimas į tautą. Neapsiėjo be rimtų incidentų. Kaip prisimena tų įvykių amžininkas Jurgis Ramanauskas, vokiečių raitininkai puolė mušti ir vaikyti susirinkusius. Žmonėms pradėjus skirstytis, Valentų kaimo ūkininkas Lisauskas stojo vienas prieš ginkluotų vokiečių raitininkų būrį. Po trumpos kovos vokiečiai Lisauską nukovė. Vienus šis atsitikimas įbaugino, kitiems įkvėpė drąsos ir ryžto.
Nuošaly nestovėjo ir Kučiūnų gyventojai, kurie tą pačią dieną, kaip ir Kapčiamiesčio žmonės, sušaukę parapijos susirinkimą. Jam vadovavo mokytojas Ignas Statkevičius ir parapijos klebonas kun. Juozapas Galeckas. Susirinkime galėjo dalyvauti ir balsuoti tiek vyrai, tiek moterys. Įdomu, kad moterys šia joms suteikta teise nepasinaudojo. Susirinkimas išrinko 7 narių tarybą, kuri vėliau tapo parapijos komitetu.
Čia norisi akimirką stabtelti ir trumpai papasakoti apie Kučiūnų parapiją. Ji įsteigta XX a. pradžioje, kai prieš Pirmąjį pasaulinį karą Berznyke kilo lietuvių ir lenkų konfliktas dėl pridėtinių pamaldų. Konfliktas įsiliepsnojo ir skundai pasiekė ne tik Seinų vyskupijos vyresnybę, bet ir pasaulietinę rusų valdžią Varšuvoje. Padėtis blogėjo. Ties šventove ne kartą buvo pralietas kraujas. Seinų vyskupijos vyresnybė, negalėdama kitaip išspręsti konflikto, bažnyčią trejiems metams uždarė. Lietuviams tada buvo įkurta nauja parapija.
Maždaug tuo metu, kaip ir Kučiūnuose bei Kapčiamiestyje, susirinkimas buvo surengtas ir Rudaminos parapijoje. Jam vadovavo mokytojas Tarutis. Rudaminoje buvo dislokuoti vokiečių žandarai, kurie pasižymėjo žiaurumu. Į mitingą atvyko apie 1000 žmonių. Kai mokytojas Tarutis perskaitė Lietuvos Tarybos atsišaukimą į tautą, visi pajuto, kad Lietuva yra kaip vienas kumštis. Rudaminos kunigas ragino žmones organizuoti lietuvių komitetą, neduoti vokiečiams pastočių, neteikti maisto, nevykdyti įvairių prievolių. Vokiečiai, matydami, kas vyksta, bandė su gyventojais tartis geruoju, tačiau žmonės jau jų nepaisė.
1918 m. gruodžio 4 d. buvo išrinktas Leipalingio parapijos, o 1919 m. sausio 1 d. – Būdviečio parapijos komitetas. Parapijų komitetai išrinko vadovybę, miliciją tvarkai palaikyti.
Tų pačių metų gruodžio 10 d. Seinuose vyko parapijų įgaliotinių suvažiavimas. Kapčiamiesčio parapijai atstovavo: kun. Pr. Urbanavičius ir Domininkas Sakavičius, Veisiejų – Antanas Ivoška ir Antanas Valasevičius, Šventežerio – Jonas Banevičius ir Pranas Grėbliūnas, Seinų – Pranas Leončikas ir Juozas Virbickas, Kučiūnų – kun. Juozapas Galeckas ir Antanas Pilitauskas, Lazdijų – Jonas Kardokas ir M. Palionis. Suvažiavimui vadovavo centro valdžios atstovas inž. Čiurlionis. Į apskrities komitetą buvo išrinkti: dr. Kazys Narkevičius (pirmininkas), Stasys Tijūnaitis (sekretorius), Juozas Vaičaitis (iždininkas). Komiteto nariais tapo kan. kun. Juozas Laukaitis, Antanas Pečiulis, Liudas Čepulis ir Pranas Leončikas.
Suvažiavimas nutarė Seinuose organizuoti milicininkus ir savanorius, apdėti gyventojus mokesčiais. Ūkininkai turėjo duoti po 20 kapeikų nuo margo, o namų savininkai ir kiti verslininkai buvo apdėti kitais mokesčiais.
1919 m. sausio 7 d. vyko Seinų parapijos komiteto susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai dėl ginklų kaupimo, savanorių ir šaulių būrių organizavimo ir kt.
Seinų parapijos Komiteto susirinkimo 19. I.7
Protokolas
I. Nutarė sudaryti kuo didžiausią vidujinei tvarkai palaikyti, tik ištikimiausių vyrų organizaciją.
II. a.) Paliepti visiems Seinų parapijos gyventojams iki Sausio 9. dienos šio mėnesio sunešti visus ginklus pas kaimų šaltyšius arba igaliotinius.
b.) Už pristatytus ginklus atlygins parapijos Komitetas tokia kaina, ant kiek atnešėjas sutiks.
c.) Katras minėtųjų įsakymų nepildytų, (tai yra angsčiaus nurodytoms sąlygoms neatneštų ginklo) skaitomas yra tėvynės priešu ir jei tikrai bus priparodyta, kad jisai turėjo ginklą bus labai sunkiai nubaustas.
III. Komitetas igalioja M. J. Aržuolaitį, kurisai pasikvietęs tam atsakančių vyrų padėtų organizuoties visiems darbininkams ir nesusiorganizavusiems kaimų gyventojams.
IV. Komitetas igalioja M. J. Aržuolaitį, kad jisai praneštų lenkų agitatoriams, kad Lietuvos vyriausybė prieš jų agitavimą bei parašų rinkimą iš gyventojų Lietuvos teritorijoj protestuoja ir laiko tuos jų darbus neteisetais.
Komiteto nariai
Pirmininkas P. Leončikas
Sekretorius P. Zubavičius
1919 m. sausio 9 d. Lazdijuose buvo surengtas parapijos kaimų komitetų susirinkimas, kuriame dalyvavo 89 iš 100 kaimų komitetų nariai. Pateikiu susirinkimo protokolą.
Susirinkimas nutarė:
1.
Vienbalsiai nutarta paskyrti parapijos komiteto raštiniai būtą vieną kambarį špitolėj (parapijos namas).
2.
Vienbalsiai išrinktas parapijos komiteto raštinės vedėjų (sekretorium) Stanislovas Babarskas.
3.
Daugumu balsų pripažintą parapijos komiteto raštinės vedėjui Stanislovui Babarskui paskyrti laikinai 150 rublių menesiui užlaikymui iš parapijos komiteto lešų su siakančioms išlygoms. 1) raštinės vedėjas už atlikimą reikalų raštinėj atskyriom ypatom ne privalo reikalauti užmokesnių. 2) Minėtoji anksčiaus užmokesnis 150 rub. mėnesiui raštinės vedėjui gal būt padidinta nutarimu visuotinio susirinkimo narių kaimų komitetų, arba sumažinta žiūrint į pragyvenimo sąlygas.
4.
Vienbalsiai nutarė priverstinai, kur galyma, t. y. kur yra mokykla, leisti visus vaikus nuo 8 iki 14 metų į mokyklą nuo Visų šventės iki Jurginių.
5.
Vienbalsiai nutarta: už nepaklusnumą atskyrių ypatų kaimo, komitetai baudžia kaimų komitetas, užtvirtinant parapijos komitetui, pagal nuožiūrą kaimo komitetų.
6.
Vienbalsiai nutarta: už priėmimą karininkų į butą, savininkas buto, pagavus nariui komiteto arba milicijantu arba kam pranešius, pirmą kartą moka I 25 rub. II – 50 rub. III k. 100 rub. ir t. t.
7.
Už pardavinėjimą arba varymą degtinės mokėsi už kiekvieną kartą nuo 10000 rub. iki 30000 rub. arba neturint kuom užmokėti, bausti kalėjimu nuo 1 mėnesio lig 3 mėnesių.
8.
Už kurstymą prieš Lietuvių laikinąją valdžią, prirodžius liūdininkams, už pirmą kartą bausti nuo 300 – 30000 rublių arba nuo 1 mėnesio lig 3 mėnesių kalėjimo. –
9.
Įtaramiems žmonėms prieš Lietuvių valdžią be leidimo parapijos komiteto uždrausti susisiekti su miestais Lietuvos; bausti už tai nuo 300 – 3000 rublių, arba kalėjimu nuo 1 mėnesio lig 3 mėnesių.
10.
Susisiekimui su Seinais, reikalui atsitikus, pripažinta reikalinga duoti padvadas iš kaimų, sulyg reikalavimo parapijos komiteto.
11.
Nuo parkupčių be leidimo parapijos komiteto, atimamas pirkinys ir bausmė kiek kainavo pirkinys.
Pirmininkas susirinkimo Kun. P. Adomaitis
Sekretorius J. Levkevičius
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl