Šiandien. Norint paragauti kinų maisto, nereikia skristi į Kiniją ir skandintis tirštoje Rytų krašto gyvenimo kasdienybėje. Sugalvojus pasilepinti kvepiančiomis itališkomis picomis, nebūtina sėsti į autobusą ir keliasdešimt valandų tūnoti ant nepatogios sėdynės, kad ten, Džiuljetos ir Romeo mieste, paragautum šio itališkos receptūros patiekalo. Dabar. Pasaulio skonių nereikia ieškoti toli. Kartais užtenka nedidelės virtuvės, atitinkamų maisto produktų, keliolikos minučių ir romantiška vakarienė paruošta. Štai. Ant stalo garuoja ką tik iškeptas amerikietiškas kepsnys. Skanaus.
Visiškai nesudėtinga paįvairinti dienos meniu. Mūsų močiutės neturėjo tiek laimės keliauti nuo vieno iki kito krašto virtuvės. Jos gamindavo tradicinius lietuviškus patiekalus. Gal ir įsipindavo receptai, būdingi, pavyzdžiui, Žemaitijos regionui arba vienas kitas lenkiškos virtuvės viralas. Kokia šeimininkė, tokia ir virtuvė. Laikui bėgant mūsų virtuvės labai pasikeitė. Nelabai traukiama prie tradicinių patiekalų. Kartais jie reikalauja mūsų brangaus laiko ir pastangų. Be to, neretai atsisakoma lietuviškos virtuvės dėl itin sustiprėjusio dėmesio savo figūrai, sveikatai, specialistų nustatytos mitybos plano ir pan.
Jau seniai pastebėta, kad nyksta tradicinių patiekalų receptai. Juos tiesiog užmirštama. Nesistengiama jų perduoti kitiems. Šis procesas sukelia visuomenės norą ruošti įvairius susitikimus virtuvėje, organizuoti tradicinių patiekalų šventes ir konkursus. Taigi ta proga Lenkijoje kasmet vyksta konkursas „Kulinarijos paveldas – regionų skoniai“. Visai neseniai, birželio mėnesį, Palenkės vaivadijoje buvo suruoštas jau XV tradicinių patiekalų konkursas, kuriame tarp 150 norinčiųjų pristatyti savo regiono tradicinius patiekalus dalyvavo ir mūsų kraštiečiai: Marija ir Valdas Pečiuliai, Regina Pykienė, Birutė Zimnickienė. Pavyko pasikalbėti su restorano „Rūta“ Punske šeimininkais, kurių salės sienas neseniai papuošė apdovanojimų raštai. Kaip jie sako, visi norintys dalyvauti šiame konkurse turėjo teikti paraiškas. Tik perėjus atranką buvo galima ruoštis konkursui. Pirmojo etapo dalyviai turėjo pasirinkti du produktus iš kelių kategorijų, kurias sudarė augalinės, gyvulinės ir mišrios kilmės produktai bei gėrimai.
Marija: Aš pasirinkau du ir vyras Valdas du.
Valdas: Iškepėme vėdarus, duoną, išvirėme cepelinus ir paruošėme lašinukus.
Marija: Iš šių keturių patiekalų pirmąją vietą laimėti „padėjo“ du: vėdarai ir cepelinai – bulviniai patiekalai.
Valdas: Be to, buvo įteiktas pagyrimo raštas už stendo paruošimą, papuošimą, patiekalų išdėstymą ir pan. Iš tiesų mūsų patiekalai yra tokie, kokius gaminame kiekvieną dieną. Viskas ruošiama pagal seną receptą. Nieko nekeičiam. Patiekalus ruošiam taip, kaip gamino mūsų mamos ir močiutės.
Verta pridurti, kad antrojo etapo dalyviai kasmet ruošiasi prestižiniam Lenkijos konkursui „Perlas 2015“. Pasirodo, kad į šį etapą pateko mūsų kraštietė Birutė Zimnickienė. Didžiausi plojimai!
Ką gi, kaip matome, įvairiais būdais siekiama išsaugoti, iš naujo atkurti patiekalų senas receptūras, kad jų neišstumtų vis greitėjanti maisto pramonė. Taip pat šis konkursas yra paskata tiems, kurie gyvena ne itin palankiose žemės ūkio plėtrai vietose ir negali arba nežino, kuo būtų galima verstis. Remiantis Marijos ir Valdo Pečiulių pasakojimais, tikrai smagu dalyvauti tokiuose susitikimuose-konkursuose. Malonu parsivežti prizą, bet maloniausia yra tai, kad kiti įvertina patiekalus, pagamintus pagal senuosius mūsų močiučių receptus.
Ačiū Marijai ir Valdui Pečiuliams už pokalbį.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Sveikinu su laimejimu! Ragauta, tikrai skanu.Gražiai plečiate savo versla. Tik va kirba sužinoti, kurio, Marijos ar Valdo, pasirinkti produktai laimejo? :)))