Sakoma, kad kiekvienas krikščionis turi nešti savo kryžių. Teoriškai esame linkę su tuo sutikti, bet ar tikrai? Kryžius, kurį nešame (sveikatos stoka, išvaizda, sunkus darbas, gyvenimo būdas ar sąlygos; žmonės, su kuriais sunku sugyventi; kasdieniai rūpesčiai), mums visada atrodo per sunkus, žeminantis ar skriaudžiantis. Visų kitų kryžiai, regis, yra lengvesni. Kiekvienas norime tokio, kuris būtų pakenčiamesnis, prasmingesnis…

Nelengva sutikti su savo likimu, sunkumais, kurie krenta ant pečių. Tačiau kryžius išvalo mus iš visko, kas nereikalinga, o tas valymas – deja, turi būti skausmingas. Galime dėl to keikti Dievą ir visus aplinkui arba nuolankiai tą skausmą priimti ir susitaikyti su juo. Atspėkite, kuris kelias atneš jums vidinę ramybę?

Pažvelkime į Jėzų, einantį savo Kryžiaus kelią. Ir į Simoną kirėnietį, kuris baigęs darbą rengėsi poilsiui, o štai staiga jam ant pečių užkrauna Nuteistojo kryžių. Be abejo, Simonui tai nebuvo malonu, galbūt jis dėl to net ir pyko. Tačiau būtent tuo akimirksniu kirėnietis turėjo puikią progą susitaikyti su nepatogumais ir skausmu, nes paėmęs kryžių iš Jėzaus, pažvelgęs į Jo veidą, suprato, ką reiškia nuolankus kančios priėmimas.

Viešpaties Jėzaus Kryžiaus kelią Punsko bažnyčioje einame kiekvieną gavėnios penktadienį 17 val.

Kryžiaus kelią sudaro Įžanga, 14 stočių ir Pabaiga.

Kryžiaus kelio stotys:

1. Viešpats Jėzus nuteisiamas mirti.

2. Viešpats Jėzus paima nešti kryžių.

3. Viešpats Jėzus parpuola po kryžiumi.

4. Viešpats Jėzus susitinka savo Motiną.

5. Simonas kirėnietis padeda Viešpačiui Jėzui nešti kryžių.

6. Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą.

7. Viešpats Jėzus parpuola antrą kartą.

8. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris.

9. Viešpats Jėzus parpuola trečią kartą.

10. Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius.

11. Viešpatį Jėzų kala prie kryžiaus.

12. Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus.

13.  Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus.

14. Viešpatį Jėzų laidoja.

Eidami Kryžiaus kelią, prieš kiekvieną stotį žmonės gieda atitinkamą Kryžiaus kelio giesmės posmą. Sustojus ties pažymėta vieta, skelbiama stotis. Po to skamba aklamacija – “Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave”, ir atsiliepimas – “Kad šventuoju kryžiumi (Punske – Kad per Tavo šventą Kryžių) atpirkai pasaulį”. Kunigas arba skaitovas pasako/perskaito tam tikros stoties apmąstymą. Po to kunigas gieda: “Pasigailėk mūsų, Viešpatie”, o žmonės atsako: „Pasigailėk mūsų”.

Kryžiaus kelio giesmė yra giedama tik Lietuvoje ir Lenkijoje (ją sukūrė bernardinas Jakubas Vujekas XVI amžiuje).

KRYŽIAUS KELIAS

1.

Angelai dangaus, tikri tarnai Dievo,

Ženkit ant žemės ir verkit šiandieną,

Nes žmonių akys ašarų neleido

Ant savo veido. 

2.

Palūkėk, Jėzau, Viešpatie brangiausias,

Šitai, čia kančios ir kryžius sunkiausias,

Kurį nešt teikeis, vos pakelt galėdams,

Mūsų gailėdams.

3.

Saldžiausias Jėzau, kęsdams kryžiaus kelią,

Stiprini sielos manosios tu galią,

Kenti dėl manęs, savo priešininko

Ir kaltininko.

4.

Tai ne du žiedu sveikina viens kitą,

Sutink Marija Jėzų nukankintą,

Mainos jų veidai iš jų nuliūdimo

Ir nuvargimo.

5.

Žydų piktumas didis, neregėtas,

Žiaurus elgimas, širdys tokios kietos,

Nešti dar toliau kryžių Jėzui liepia,

Muša, pašiepia.

6.

Garbinga žmona, vardu Veronika,

Ašarodama Viešpatį sutiko,

Apšluostė veidą, aptekusį krauju,

Drabužiu nauju.

7.

Ein Atpirkėjas kryžių užsidėjęs,

Jėgų netekęs, alpsta nusilpnėjęs,

Vartuose teismo antrą kartą puolė

Ir susikūlė.

8.

Matydams žmonas, stovinčias graudingai,

Ramin jas Jėzus, verkiančias gailingai,

Linksmin jų širdis, pripildytas skausmo

Ir meilės jausmo.

9.

Apalpo Jėzus po medžio sunkybe,

Kenčia vėl kūne sopulių daugybę.

Prie Kalvarijos kalno vos priėjo,

Taip nusilpnėjo.

10.

Čia šventą kūną apnuogin gėdingai,

Viešpaties rūbą plėšo nemeilingai,

Kurį dėvėjo skelbdams mokslą žydams,

Meilės mokydams.

11.

Plėšia kaip žvėrys Avinėlį šventą,

Traukia prie kryžiaus Jėzų nukankintą,

Temp kojas, rankas ir visą Jo kūną,

Tegul pražūna.

12.

Kelia į aukštį mūs Jėzų nekaltą,

Už mus prie kryžiaus taip baisiai prikaltą,

Stato tarp latrų dėlei išjuokimo,

Paniekinimo.

13.

Šitai jau baigė gyvenimą savo

Jėzus ant kryžiaus dėlei kalčių tavo.

Gailėkis, žmogau, melsk per Jo malonę:

Atleisk mums, Pone!

14.

Eikim prie kapo Viešpaties mieliausio,

Garbinkim kūną Jėzaus nekalčiausio.

Pabaigė darbą, žmones išvadavo

Mirtimi savo.

 

Verksminga motin, maldauk vardu savo,

Viešpaties Jėzaus, tikro sūnaus tavo,

Gyviems ramybės, be kaltės pradėta,

O ponia svieto.

 

Mūsų laikais už Kryžiaus kelio ėjimą tikintieji, išpildę įprastines atlaidams gauti reikalingas sąlygas, gali pelnyti visuotinius atlaidus.

 bb, punskas.pl