„Rojus yra“, – ištaria Eimunto Nekrošiaus Beatričė. Negalima su ja nesutikti: rojus yra čia, žemėje, ir „Olimpico“ teatre jis atsiskleidė visu poetišku savo grožiu“, – rašė italų kritikas Nicola Arrigoni.
Rytoj ir poryt į Lietuvos nacionalinio dramos teatro sceną sostinėje sugrįš E. Nekrošiaus „Dieviškosios komedijos“ personažai – Dantė ir jo mylimoji Beatričė, kuriuos vaidina Rolandas Kazlas ir Ieva Triškauskaitė. Perėję pragarą ir skaistyklą, jie žengs į rojų. Pirmieji lietuviškąją Dante’s Alighieri „Rojaus“ interpretaciją pamatė Italijos žiūrovai. Tai įvyko praėjusių metų rugsėjį Vičencos miesto „Olimpico“ teatre. Italų kritikus ir žiūrovus pavergusį E. Nekrošiaus kūrinį pagaliau išvys ir lietuvių teatro gerbėjai. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos medicinos bibliotekoje eksponuojama fotografo Petro Katausko paroda „Nuo fotografijos iki skulptūros“, skirta skulptoriaus Stanislovo Kuzmos, kuris daug metų buvo širdies chirurgų pacientas, atminimui. Parodos autorius tikisi, kad jo darbai padės skulptoriaus sukurtam monumentui, išaukštinančiam gydytojo pašaukimą, išvysti dienos šviesą. Fotografas P. Katauskas – ilgametis Vilniaus universiteto širdies chirurgų istorijos metraštininkas.
Per tris dešimtmečius jo užfiksuotos medikų darbo operacinėje akimirkos – tarsi reportažai iš mūšio dėl gyvybės lauko. Fotografijose įamžinti žymių Lietuvos gydytojų portretai, užfiksuotos jų sunkaus ir pasiaukojamo darbo akimirkos. RESPUBLIKA
P. Katauskas „Respublikai“ pasakojo asmeniškai daugelį metų pažinojęs S. Kuzmą, skulptorius matęs ir žavėjęsis jo nuotraukomis – jos jam darė įspūdį. Jis fotografavo ir S.Kuzmą, darantį monumento gydytojo pašaukimui „Lozoriau, kelkis“ maketą. Todėl ir kilo idėja šią parodą skirti skulptoriaus atminimui pagerbti bei monumento idėjai skleisti.
Parodoje eksponuojamas ir S. Kuzmos monumento „Lozoriau, kelkis“ maketas, kurį menininkas svajojo pastatyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų prieigose. RESPUBLIKA
Iš Kretingos rajono Laukžemės bažnyčios Dievo Motiną su kūdikiu ant rankų vaizduojančią medinę skulptūrą išvežę restauratoriai tikisi patvirtinti menotyrininkų spėjimus, kad jai gali būti 600 metų. Kad atokiame Lietuvos pakraštyje esančioje kaimo bažnytėlėje gali būti viena seniausių Europoje išlikusių bažnytinių skulptūrų, suvokė ją ten pamačiusi garsi Lietuvos menotyrininkė profesorė Marija Matušakaitė.
Ištyrusi apie 60 centimetrų aukščio skulptūrą ji nustatė, kad Laukžemės Madona yra gotikos meistrų sukurtas originalas. Pagal Madonos apdarus, apdarų klostes ir net batelių formą profesorė spėja, kad ši skulptūra galėjo būti sukurta maždaug 1420 metais. Profesorė stebėjosi, kaip šios skulptūros anksčiau niekas nepavogė. „Paimti skulptūrą ir ją įsidėti į krepšį buvo visai nesunku. Galime džiaugtis, jog vagys dar nėra tokio gero meninio išsilavinimo, kad žinotų jos vertę“, – sakė M. Matušakaitė. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ