Per valstybės šventes pompastiškai kalbama apie Nepriklausomybę ir laisvą Lietuvą, tačiau piliečiai realybę mato kitokią ir dažnai klausia: Ar už tokią Lietuvą kovojome? Ar mūsų noras, žodis, meilė Tėvynei dar ką nors reiškia?
– Ar derėtų įtvirtinti galimybę tautinėms mažumoms asmenų pavardes rašyti pagal tarimą, nesugramatinant?
Zigmas ZINKEVIČIUS, kalbininkas, buvęs švietimo ir mokslo ministras: Čia triukšmą kelia tik Lenkija ir lenkai. Mūsų valdžia yra be tautinio stuburo, ir tai aš sakau drąsiai. Pakanka lenkams pamoti pirštu, ir tuojau valdžia sutinka su viskuo. Kur veda pataikavimas lenkams, mes visi žinome. Tiesiog norima sulenkinti Vilnių.
– Tokia situacija ateityje įmanoma?
– Žinoma, jeigu keliaklupsčiausime lenkams. Viskas užmaskuojama aptakiais posakiais, pavyzdžiui, ko lietuviai kelia triukšmą dėl kažkokios dvigubos vė, o iš tikrųjų už to slypi labai daug. Juk Lietuvoje ne tik lenkai, bet ir daugiau tautinių mažumų, kurios vartoja lotynišką abėcėlę. Ten yra daug kitokių raidžių. Mano kolega suskaičiavo, kad lietuviams gali reikėti įsivesti apie 150 naujų raidžių. Jos visiškai užgoš lietuvišką abėcėlę. Įsivaizduojate, vien kompiuterinių pakeitimų kiek reikės? Policijai daug problemų iškils dėl asmens tapatybės nustatymo ir t. t.
– O institucijose reikės papildomų vertėjo paslaugų.
– Čia bėdų būtų be galo daug. Blogiausia, kad norima visiškai suvienodinti užsieniečių ir Lietuvos piliečių pavardžių rašybą. Lietuvos piliečių rašyba yra nusistovėjusi, aprobuota visų instancijų. Be to, ji visiškai atitinka beveik visų pasaulio šalių praktiką.
– Kalbos saugotojų – kalbininkų – nuomonės kas nors klausė?
– Deja, niekas. Aš esu parašęs, bet dar neišleidęs, knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“. Joje atsakau į klausimą, kodėl mums senosios Lietuvos valstybė atrodo, lyg būtų svetima. Ši knyga ilgai buvo įstrigusi, nežiūrint į tai, kad ir šalies prezidentė man žadėjo padėti, ir senoji Vyriausybė. Pažadai liko pažadais. Sužinoję apie tai Amerikos lietuviai man padėjo. Ši knyga jau turi realią galimybę išvysti dienos šviesą.
– Kodėl prezidentė netesėjo pažado jums?
– Jau keli mėnesiai praėjo nuo pažado davimo. Mūsų lietuvių tautai gyvybiškais reikalais nesirūpinama. Labiau rūpinamasi partijų reikalais, o ne lietuvių tautos reikalais. Ir tai sakydamas nė kiek neperdedu.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Daugiau čia