2015 metų Laisvės premiją siūloma skirti tarptautiniam judėjimui „Tradicija, šeima ir nuosavybė“ (angl. Tradition, Family and Property – TFP), 1990 metais visame pasaulyje surinkusiam per 5,2 mln. parašų po peticija, kuria buvo reikalaujama pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
„Ši paramos Lietuvai akcija, už didžiausią žmonijos istorijoje surinktą parašų skaičių patekusi net į oficialiąją Gineso rekordų knygą, Lietuvoje yra nedovanotinai užmiršta. Metas padėkoti organizacijai, atkreipusiai viso pasaulio visuomenės dėmesį į mūsų tautos laisvės kovą“, – sakė judėjimo nominaciją Laisvės premijai gauti parėmusio jaunimo sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas Vytautas Sinica.
Jo teigimu, kuomet pasaulio valstybių vadovai delsė pripažinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybę ar net buvo pasirengę ją paaukoti mainais į iliuzinius Michailo Gorbačiovo sovietinės imperijos reformų pažadus, TFP akcija parodė, kad toks jų pragmatizmas neturi jų visuomenių paramos. „Ši akcija mums primena, kad net kai Vakarų valstybių politikai pradeda vadovautis „pragmatiniais“ ar tiesiog ciniškais motyvais, Lietuva iškilus pavojui visada gali tikėtis paramos iš jų šalių piliečių, kuriems brangūs pamatiniai krikščioniškosios Vakarų civilizacijos principai. Būtent jausdama pareigą ginti šiuos principus TFP stojo į pagalbą lietuvių tautai“, – teigė V. Sinica.
Tarp raginančiųjų skirti Laisvės premiją TFP – 2013 metų premijos laureatas, rezistentas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, taip pat jo bendražygis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ bei Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitete, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Raginimą skirti premiją šiam judėjimui parėmė ir Kelmės rajono, kuriame TFP yra įsteigęs Krikščioniškosios kultūros institutą, meras socialdemokratas Vaclovas Andrulis. Tarp TFP kandidatūrą remiančių visuomeninių organizacijų – Brazilijos lietuvių bendruomenė, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, jaunimo sambūris „Pro Patria“.
TFP – tarptautinis kultūrinis ir politinis judėjimas, jungiantis 29 pasaulio šalių katalikiškos, antikomunistinės pakraipos organizacijas, 1960 metais įsteigtas vieno garsiausių XX amžiaus Brazilijos mąstytojų ir visuomenės veikėjų Plinio Correa de Oliveira.
1990 metais judėjimo nariai 26 Vakarų pasaulio valstybėse rinko parašus po peticija, kuria Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas buvo raginamas pripažinti mūsų šalies nepriklausomybę. Akcijos organizatoriai per keturis mėnesius surinko 5,2 milijono parašų – daugiau negu bet kurios ankstesnės peticijos žmonijos istorijoje iniciatoriai, – tad ši peticija buvo įrašyta į Gineso pasaulio rekordų knygą. Didžiulio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio sulaukusi iniciatyva buvo vainikuota 1990 metų gruodį, kai TFP vadovai Kremliuje įteikė visų parašų mikrofilmus Sovietų Sąjungos vadovybei. Vėliau judėjimo delegacija lankėsi ir Vilniuje, kur susitiko su tuometiniu valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu, ministre pirmininke Kazimira Prunskiene, kardinolu Vincentu Sladkevičiumi.
Laisvės premija skiriama siekiant įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pirmoji Laisvės premija 2011 metais skirta Rusijos kovotojui už laisvę Sergejui Kovaliovui, vėliau premija apdovanoti Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas Antanas Terleckas, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjas, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto narys arkiv. S. Tamkevičius, Lenkijos visuomenės veikėjas, disidentas Adamas Michnikas.
Sprendimą dėl Laisvės premijos skyrimo priima Seimas, atsižvelgdamas į Laisvės premijų komisijos išvadas. Premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. Premijos dydis siekia 5 tūkst. eurų.
Šaltinis: propatria.lt