Šiandien, lapkričio 18-ąją, Latvija švenčia 93-iąsias Nepriklausomybės paskelbimo metines. 1918 metų lapkričio 17 dieną Laikinoji Latvijos nacionalinė taryba ir demokratinės Latvijos partijos nutarė suformuoti laikinąjį parlamentą, vadinamąją Latvių tautos tarybą, kuri balsavo už nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimą. Kitą dieną Rygos nacionaliniame teatre, remiantis ankstesnės dienos rezoliucijomis, buvo paskelbta nepriklausoma, demokratinė Latvijos Respublika, į kurią įėjo visos tuo metu latvių apgyvendintos teritorijos – Kuršas, Vidžemė ir Latgala. Tautos tarybos pirmininku tapo teisininkas Janis Čakstė, vyriausybei ėmė vadovauti agronomas Karlis Ulmanis.
Iki lapkričio 18-osios latviams teko nueiti ilgą kelią. Žemė po žemės XVIII amžiuje latvių gyvenama teritorija buvo įtraukta į Rusijos imperijos sudėtį. Paskutinė – Kuršas – atiteko Rusijai 1795 metais, Rusijai, Austrijai ir Prūsijai trečią kartą pasidalijus Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. XIX–XX amžių sandūroje šis Rytų Baltijos regionas tapo labiausiai industrializuota imperijos dalimi, o Rygos ir Liepojos miestai – svarbiausiais šalies jūrų uostais. Tuo metu Latvijoje gyveno 2 milijonai žmonių, iš jų 70 procentų latvių.
Latvija nepriklausoma išbuvo 22 metus. Per šį laiką šalis tapo labiausiai išsivysčiusia Baltijos šalimi – su stipria pramone ir sparčiai besiplėtojančiu žemės ūkiu.
1940 metų birželio 17 dieną, pagal Molotovo-Ribentropo paktą, Latviją okupavo Sovietų Sąjunga. Toliau scenarijus panašus į Lietuvos okupaciją – naujos vyriausybės sudarymas, „rinkimai” į „Liaudies seimą” ir 1940 metų liepos 21 dienos naujai išrinkto parlamento vieningas „už“ Latviją Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Latvijos aneksija truko 46 metus, iki 1990-ųjų gegužės 4 dienos, kai Latvijos, tada dar TSR, Aukščiausioji Taryba paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją.
punskas.pl
punskas.pl