Būti Lazdijuose ir neaplankyti Lazdijų krašto muziejaus tolygu viešėti Vatikane ir nematyti popiežiaus. Šią Lazdijų kultūros įstaigą aplankyti tikrai verta! Muziejų rasti nesudėtinga. Pasiekus Lazdijus (važiuojant iš Seinų) prieš degalinę reikia pasukti kairėn į Seinų gatvę. Pavažiavę ja apie kilometrą dešinėje pamatysime seną medinį pastatą su užrašu „Lazdijų krašto muziejus“ (Seinų g. 29). Jis veikia antradieniais – penktadieniais 9.00–17.00 val., šeštadieniais 9.00–15.45 val. Lankymas nemokamas, bet galima palikti auką.
Lazdijų muziejaus istorija ilga ir įdomi. Jo pradininkas buvo „Žiburio“ gimnazijos direktorius Motiejus Gustaitis. 1924 m. jis surinko tautosakos, etnografijos, buities eksponatų bei archeologinių radinių ir sukūrė ekspoziciją. Čia buvo saugomas ir karaliaus Žygimanto Augusto Lazdijų miestui suteiktos privilegijos aktas. Deja, 1936 m. suvalstybinus gimnaziją muziejus sunyko. 1974 m. šiame pastate buvo įkurtas Salomėjos Nėries muziejus. Nuo 2004 m. jis vadinamas Lazdijų krašto muziejumi. Pastatas yra vertingas Lazdijų miesto eksponatas – tai senoji Seinų „Žiburio“ gimnazija. Šalia muziejaus (nuo 1990 m.) veikia Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus.
Muziejus atspindi Lazdijų krašto istoriją. Čia rodomi seni žemėlapiai, kuriuose pažymėtas miesto vardas, istoriniai dokumentai, archeologiniai radiniai, menantys jotvingius bei jų piliakalnių praeitį.
Ekspoziciją atidaro didelė senojo miesto fotografija. Joje matome centrinės gatvės vaizdą, kurį iš originalios nuotraukos atkūrė dailininkas Linas Slavickas. Iš čia pateiktų nuotraukų galime sužinoti, kaip tarpukariu atrodė miestelio centras. Daug čia buvo žydų vienaaukščių ir dviaukščių namų. Žydai vertėsi prekyba (turėjo apie 40 parduotuvių), daug buvę žydų batsiuvių, siuvėjų, kirpėjų, laikrodininkų, mūrininkų, žvejų, nešikų. Apie 20 žydų šeimų vertėsi žemės ūkiu.
Įdomi yra Salomėjos Nėries (1904–1945) memorialinė ekspozicija, įrengta buvusios Seinų „Žiburio“ gimnazijos antrame aukšte. Kambaryje, vadinamame „Karstu“, rodoma medžiaga, susijusi su Salomėjos Nėries gyvenimu Lazdijuose (1928–1931 m.). Gretimame kambaryje įrengta jos kūrybai skirta ekspozicija. Čia galime pamatyti įvairių poetės gyvenimo laikotarpių nuotraukų. Salomėjos Nėries poezijos knygai „Pėdos smėly“ (poetė ją parašė Lazdijuose) įamžinti sukurtas vadinamasis „Smėlio takas“.
Moksleivius ir mokytojus sudomins „Senoji gimnazijos klasė“, kurioje matome senas mokymo priemones. Čia galima pasėdėti senuosiuose mokykliniuose suoluose, rašyti žąsies plunksna ir kt. Klasėje eksponuojami įvairių laikotarpių vadovėliai, mokymo programos, didaktinė medžiaga.
Lazdijų krašto muziejuje veikia įvairios dailės, liaudies meno, kraštotyros darbų parodos.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Salomėja Nėris, vėliau tapo Stalino šalininke ir nepriklausomos Lietuvos išdavike. Ten mokėsi Lietuvos pedagogas, žurnalistas, rezistentas, kovotojas dėl nepriklausomybės, partizanų vadas, brigados generolas, du mėnasius žiauriai kankintas ir 1957.XI.29 d. Vilniuje nužudytas Adolfas Ramanauskas. Jam atminti „užteko“ tik nedidelės lentelės prie buvusios mokyklos pastato. Šaltiniai: „Suvalkietis“ Nr. 2013/3/75.