Siūlome paskaityti Lenkijos dienraščio „Žečpospolita“ (2011 09 24 d.) /gan šališką/ straipsnį apie Lietuvos lenkų penktadienio demonstraciją prie LR Seimo.
„Rita Tamašiūnienė, lenkė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viršininko pavaduotoja, atėjo į piketą, kadangi turi dukrą, kuri po dvejų metų laikys brandos egzaminą. Lenkų mokyklos buvo čia nuo amžių. Jas išlaikyti – mums svarbiausias klausimas. Dėl to protestuoja ir tėvai, ir jų vaikai, – sako „Žečpospolitos“ dienraščiui, stengdamasi perrėkti minią, kuri jau antrą kartą šį mėnesį susirinko Vilniaus centre.
Daugelis lenkų atsiliepė į internete platinamą sąšauką. Atvažiavo iš įvairių Vilniaus krašto kampelių, kuriuose jie sudaro per 60% gyventojų. Daugelį taip pat pasiekė skrajutės su kvietimu į mitingą ir kreipimusi į tėvus: „Apginkime savo teises“. Ant skrajučių atsirado reikalavimai, tarp kitko, dėl tautinių mažumų mokyklose dėstymo visų dalykų gimtąja kalba bei atsisakymo suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą.
Minioje buvo iškelti transparantai su užrašais: „Sustabdyti mažumų diskriminaciją”, „Palikite mūsų mokyklas ramybėje”, bet taip pat rusų kalba: „Rusų mokyklos Klaipėdoje solidarizuojasi”.
Debatas paskui debatą
– Šį mitingą matau kaip akstiną lenkų ir lietuvių grupės švietimo klausimais, kadangi mokslo metai bėga ir negalima delsti. Kol dialogas tęsiasi, yra viltis pasiekti kompromisą, – sakė „Žečpospolitos“ dienraščiui Robert Tyszkiewicz, Seimo Užsienio reikalų komisijos vadovo pavaduotojas. Švietimo įstatymas, kuris diskriminuoja lenkų mokyklas, įsigaliojo pavasarį. Abiejų šalių ekspertų grupė, kuri siekia kompromiso, buvo sudaryta tik rugsėjo mėnesį, kai tūkstančiai lenkiškų mokyklų paskelbė streiką. Grupė lig šiol, dalyvaujant abiejų šalių švietimo ir tautinių mažumų ministerijų atstovams, buvo susirinkus du kartus. Druskininkuose ir Varšuvoje. Kitas susitikimas vyks taip pat Varšuvoje spalio 14 dieną ir nuo jo priklausys tolesni lenkų veiksmai. Penktadienį nusprendė, kad palauks susitikimo rezultatų. Jeigu ir po jo Lietuvos valdžia ignoruos jų postulatus, tai lenkų mokyklose bus paskelbtas eilinis streikas.
– Ligšioliniai susitikimai mūsų, t. y. tėvų, netenkina. Nematome jokių konkrečių dalykų, – sako Tamašiūnienė. Ji nepatenkinta, kadangi pagal naują įstatymą jos dukra po dvejų metų laikys suvienodintą lietuvių kalbos brandos egzaminą, nors lig šiol mokėsi pagal kitą programą. Lietuviškose mokyklose tai buvo gimtosios kalbos mokymas, tuo tarpu tautinių mažumų mokyklose buvo dėstoma kaip valstybinė kalba.
– Tai diskriminacija. Kokiu būdu galima per dvejus metus įkalti vaikams tai, ko lietuvių vaikai mokosi savo mokyklose per dešimt metų? Kokius pažymius gausime brandos egzamino metu? – sako pasipiktinę Jono Pauliaus II gimnazijos Vilniuje moksleiviai.
Lietuvos valdžia aiškina, kad tautinių mažumų atstovai silpnai moka lietuvių kalbą.
– Tai melas. Lietuvos politikai turbūt nežino, kad lenkų mokyklų absolventai jau daug metų laiko lietuvių kalba visus brandos egzaminus, t. y. matematiką, istoriją, biologiją. Tai toks pats egzaminas, kokį laiko lietuviai, – sako Jan Mincevič, Vilniaus rajono vicemeras.
Valdžia pasipiktinusi
Lenkų protestai sukelia nervingas Lietuvos politikų reakcijas. Tai ne dalykinė, bet politinė akcija, kurią skatina politikai, tarp jų lenkų tautybės mūsų Seimo nariai, – sakė penktadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Informavo, kad neketina kurti Seime jokios papildomos grupės lenkų švietimo problemoms spręsti. Nepasitenkinimą išreiškė taip pat premjeras Andrius Kubilius.
Tuo tarpu opozicinė buvusio prezidento Rolando Pakso partija Tvarka ir teisingumas suorganizavo penktadienį protestą prie Vilniaus rajono savivaldybės pastato. Apie 30 asmenų protestavo prieš tariamą lietuvių mokyklų Vilniaus krašte diskriminaciją.
– Neprotestavome vien tik gindami lietuviškas mokyklas. Svarbios taip pat yra rusų mokyklos ir lenkų mokyklos. Švietimo klausimais turėtų būti daugiau dialogo, – pasakė „Žečpospolitos“ dienraščiui Valentinas Mazuronis, partijos Tvarka ir teisingumas vicepirmininkas.
Valdemar Tomaševski – Lenkijos rinkimų akcijos Lietuvoje lyderis, tiki, kad jeigu artimiausius rinkimus laimės socialdemokratai, tai lenkų postulatai bus patenkinti.“
Robert Mackiewicz iš Vilniaus, Katarzyna Zuchowicz
„Žečpospolita“, 2011 09 24 d.
Vertė Vytautas Batvinskas
1.Kai Lenkija atplese nuo Lietuvos Suvalku trikampi,ji maziausiai rupinosi pereinamaisiais laikotarpiais,tavo problema lietuvi,jei nemoki lenkiskai.
2.Pries 10 ar 15 metu buvo paskelbtas prioritetas lietuviu kalbai mokyklose,aiskiai pasakyta,kad nelietuviai privalo moketi valstybine kalba ne blogiau uz lietuvius,Lenkijoj tokie reikalavimai mazumoms jau labai senai galioja.Bet Lietuvos „lenkai“ tempe guma iki dabar.Ir vel jiems kalta Lietuva,bet tik ne jie.
socialdemokratams valdant Lietuvą, buvo išgrobstytas valstybės turtas, buvo vykdoma „sėkminga prichvatizacija“. Šitoj socdemų šutvėj sulindę buvę seni komunistai ir kgbistai. Apklausos rodo, kad komunistų palikuonys (socdemai) šiuo metu laimetų,Lietuvos lauktu liūdna ateitis.
ar tai reiškia, kad socdemų vadukams rajone vadovaujantys lenkai savu laiku davė galimybes įsigyti Vilniaus krašto puikiausiose vietose žemės sklypus ir dabar tuos vadukus laiko savo kišenėse kaip įkaitus? o tuo tarpu savo Rodakams Vilniaus rajone rėkia, kad lietuviai diskriminuoja lenkus ir nesugražina jiems žemės? :)))))